Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| mapučiai |
 |
|
| Bendras gyventojų skaičius : |
900 000 |
| Didžiausia populiacija: |
Čilė, Argentina |
| Kalba: |
mapudungunų, ispanų |
| Religija: |
katalikybė, vietiniai tikėjimai |
| Giminingos etninės grupės: |
pikunčai, diaguta |
Mapučiai (mapudungunų k.: Che, „žmonės“ + Mapu, „žemės“) – indėnų tauta, gyvenanti Centrinėje ir Pietų Čilėje bei Pietų Argentinoje. Ispaniškai dažnai vadinami araukanais (araucanos). Mapučiai kalba mapudungunų kalba ir dauguma yra katalikai. Daugiausia užsiima žemės ūkiu. Iki kolonizacijos jie valdė visą regioną. Jų žemės pradėtos kolonizuoti nuo XVI a. (Arauko karas), o baigtos tik XIX amžiuje.
