Materialioji ir proceso teisė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
==Materialioji ir proceso teisė==.
Materialioji teisė – teisės šaka, nustatanti teisinių santykių subjektų teises ir pareigas.Proceso teisė – teisės šaka, kurios paskirtis yra nustatyti, kaip reikia kaip ginti pažeistą ar ginčijamą materialiąją teisę ir užtikrinti jos įgyvendinimą.
Tradiciškai visos teisės šakos skirstomos į dvi dideles grupes: į viešąją teisę ir į privatinę teisę.Viešosios teisės šakos yra konstitucinė, administracinė, baudžiamoji teisė, o privatinę teisę sudaro civilinė, šeimos, komercinė, darbo teisė.
Antrasis, taip pat tradicinis, teisės šakų skirstymas yra klasifikavimas į materialiosios teisės šakas ir proceso teisės šakas. Kaip jau minėta, materialioji teisė nustato teisinių santykių subjektų teises ir pareigas, o proceso teisė nusako, kaip apginti pažeistą ar ginčijamą materialiąją teisę ir užtikrinti jos įgyvendinimą. Tačiau atriboti materialiąją ir proceso teisę nėra paprasta.
Istoriškai pirmiausia susiformavo dvi proceso teisės šakos: baudžiamojo proceso teisė ir civilinio proceso teisė. Daugumoje šalių šių šakų teisės normos kodifikuotos skirtinguose kodeksuose, tačiau kai kuriose šalyse yra vienas kodifikuotas aktas, kuris jungia civilinio ir baudžiamojo proceso teisės normas. Toks aktas paprastai vadinamas teismo proceso kodeksu.
