Miltai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Miltai – maisto ingredientas, pagrindinė kepinių sudedamoji dalis, gaminama, permalant grūdus. Turi daug angliavandenių, ypač – krakmolo, šiek tiek baltymų ir cukrų, ląstelienos.
Miltai skirstomi pagal žaliavą į ruginius, kvietinius, kukurūzų, ryžių, sorų ir kitus. Europoje, JAV, Kanadoje dažniausiai naudojami kvietiniai miltai, .
Archeologiniai atradimai Azijoje įrodo, kad miltai buvo malami daugiau nei prieš 75 000 metų.
Lietuvoje gaminami ir parduodami iš maistinių grūdų sumalti miltai skirstomi į tam tikrus tipus pagal standartą LST 1133:2003. Tipas žymimas skaičiumi ir raide (pvz., 405 D, 550 C), jį lemia po sudeginimo likęs pelenų ir glitimo baltymų kiekis. Pelenų kiekis matuojamas 100g miltų sudeginant 900 °C karščio laboratorijos krosnyje (ISO 2171 standartu apibrėžtas metodas A), skaičius reiškia likusių pelenų kiekį miligramais, kvietiniose miltuose šis kiekis svyruoja nuo 405 (geriausi aukščiausios rūšies miltai) iki 1600, rupių miltų pelenų kiekis yra 2000 mg ir daugiau... Glitimą nusako raidė (geresniuose miltuose arčiau abėcėlės pradžios).
