Mistika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mistika (gr. μυστικος – paslėptas, slaptas) – filosofinis ir teologinis mokymas, o taip pat išskirtinis būdas suprasti pasaulį, pagrįstas emocijomis, intuicija ir iracionalumu. Įvairios mistinės doktrinos sutinkamos įvairiuose pasaulio religijose ir tikėjimuose ir turi tuos pačius bruožus: siekia intuityvizmo ir simbolizmo, siūlo įvairių nustatytų psichofizinių pratimų praktiką ar meditaciją, būtina norint pasiekti nustatytą proto ir sielos stovį.
Mistikos šalininkai vadinami mistikais; jie linkę galvoti vadovaujantis intuicija ir iracionalumu, ypač tais atvejais, kai kalba eina apie nematerialius daiktus. Pagal mistikų nuomonę realumas nepasiekiamas protu ir suprantamas tik iracionaliu būdu, kuris įprastai priešpastatomas logiškam, moksliniam tikrovės supratimui.
