Mykolas Romeris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mykolas Romeris (1880 m. Bagdoniškyje (Rokiškio raj.) – 1945 m. Vilniuje) – profesorius, rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas.
[taisyti] Biografija
Iš bajorų šeimos kilęs Mykolas Romeris aukštąjį išsilavinimą įgijo privilegijuotoje Peterburgo imperatoriškoje teisės mokykloje, specialiai skirtoje bajorų vaikams rengti darbui carinės Rusijos valstybės aparate. Baigęs ją, M. Romeris išvyko į užsienį. Studijavo Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos fakulteto istorijos skyriuje, vėliau – Paryžiaus laisvojoje politinių mokslų mokykloje, kurią 1901 m. baigė.
Baigęs studijas ir apsigyvenęs Vilniuje, M. Romeris įsijungė į aktyvią visuomeninę ir publicistinę veiklą, tapo aktyviu lietuvybės puoselėtoju.
Tarpukario metais M. Romeris dirbo apygardos teismo, Vyriausiojo tribunolo teisėju, vėliau paskirtas valstybės tarybos nariu, kurioje dirbo iki 1933 m. Atstovavo Lietuvai Hagos Tarptautiniame Teisingumo Tribunole, šiam nagrinėjant bylą dėl Klaipėdos krašto Statuto interpretavimo. Šią bylą Lietuva laimėjo.
Lygiagrečiai su įvairiapuse valstybine ir visuomenine veikla dirbo mokslinį pedagoginį darbą Lietuvos universiteto Teisių fakultete, išleido daugybę monografijų ir veikalų.
Nors M. Romeris domėjosi ir tyrė įvairias administracinės, baudžiamosios, tarptautinės ir kitų teisės šakų, taip pat istorijos mokslų problemas, pagrindinė jo mokslinio darbo sritis – konstitucinė teisė, kurioje visuotinai pripažintu autoritetu laikomas iki šiol.
Jis pirmasis Lietuvoje studentams skaitė konstitucinės teisės paskaitas, jo darbais rėmėsi Nepriklausomos Lietuvos konstitucijos kūrėjai, dabar remiasi teisės mokslininkai savo paskaitose, moksliniuose veikaluose.
