Mzabo slėnis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mzabo slėnis (arab. مزاب, tumzabtų k. Aghlan) – oazių grupė Alžyre, Gardajos vilajoje, Sacharos dykumos šiaurėje, netoli Sacharos Atlaso kalnų. Mzabo slėnio širdis – Gardajos miestas. Kitos svarbesnės gyvenvietės: Beni Isguenas, Melika, Bunura, El Ateufas.
Slėnis gyvenamas nuo akmens amžiaus, yra išlikę to laikotarpio piešinių, daiktų, paminklų. Krašte nuo seno gyvena berberų mozabitų gentis. Po arabų užkariavimo, mozabitai perėmė islamą. 1882 m. Mzabo slėnį anekstavo Prancūzija. 1962 m. tapo Alžyro valsybės dalimi.
Mzabo oazė ypač žavi savo senovine architektūra. Slėnyje yra 5 ksarai – įtvrtinti ant uolų miestai. Visi jie drauge vadinami Pentapoliu. Naujai apačioje susikūrusios gyvenvietės vadinmamos Heptapoliu. Slėnyje yra tvirtovės stiliaus mečetė ir minaretas. Namai išdėstyti ratu aplink mečetę.
1982 m. Mzabo slėnis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
![]() |
UNESCO pasaulio paveldas, objektas nr. 188 angl. • pranc. |