Nėginės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Petromyzonidae | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Nėginės (Petromyzonidae) – vienintelė nėgių (Petromyzoniformes) būriui priklausanti primityvių vandens stuburinių gyvūnų šeima. Turi 1 ar 2 nugarinius ir analinį pelekus. Kūnas ištįsęs, panašus į ungurio. Kūno šonuose ties galva matomos 7 poros žiauninių angų. Akys didelės, lervų jas dengia oda. Ties šnerve yra jautrus šviesai parietalinis organas – „trečioji akis". Kūno šonuose išsidėstę jutimo organai, panašūs į žuvų šoninę liniją.
Neršia upių aukštupiuose, nerštui reikalingas žvyruotas dugnas, kuriuo teka vėsus, deguonies pripildytas vanduo. Išaugęs daugelio rūšių mailius keliauja į jūrą, kur iki 18 mėnesių gyvena kaip parazitai, paprastai netoli kranto. Jų šeimininkai tampa žuvys, prie kurių nėginės prisisiurbia ir minta jų krauju bei kūno dalelėmis. Didesnės, sveikos žuvys tokį nėginių parazitavimą nesunkiai išgyvena, ir ant jų lieka tik tipiški apvalūs randai. Tuo tarpu mažesnių rūšių žuvys, jaunos bei sergančios žuvys gali dėl to žūti. Po keleto metų nėginės vėl kyla į upių aukštupius nerštui, o po to žūva.
Upinės nėgės į jūrą neišplaukia. Jos pasilieka netoli neršto vietų.
Šeima skirstoma į 3 pošeimius; yra 9 gentys ir 40 rūšių. Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys:
- Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pav.
- Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis)
- Mažoji nėgė (Lampetra planeri)
