Nemėjos liūtas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nemėjos liūtas – graikų mitologinė pabaisa, gyvenusi Nemėjoje. Pabaisą užmušė Heraklis. Nemėjas liūtas yra Tifono ir Echidnos arba Dzeuso ir Selenės palikuonis, antruoju var. nukritęs iš Mėnulio. Pagal trečią versiją pabaisa gimė iš Chimeros.
[taisyti] Pabaisos įveikimas
Euristėjas pirmiausiai liepė Herakliui užmušti Nemėjos liūtą ir atnešti liūto kailį. Heraklis iškeliavo. Nemėjoje jis patykojo liūtą ir taikliai paleido strėlę, tačiau pabaisos nesužeidė. Tada ėmė vytis žvėrį su kuoka, bet liūtas pasislėpė oloje su dviem angom. Vieną angą Heraklis užvertė, o pro kitą įlindo į olą, čiupo liūtą už gerklės ir pasmaugė (pagal kitą versiją, uždusino sukišęs ranką liūtui į nasrus). Jis užsimetė liūtą ant nugaros ir po kurio laiko sugrįžo į Mikėnus.
Heraklis praleido ilgas valandas mėgindamas nudirti Nemėjos liūto kailį, tačiau jam vis nepavykdavo ir jau buvo bemanąs, kad jam nevyks atlikti pirmosios užduoties. Tačiau pasirodė deivė Atėnė, užsimaskavusi sene, ir padėjo jam suprasti, kad vienintelis įnagis, kuriuo galima nudirti liūto kailį, yra jo paties nagai. Padedamas dievų Heraklis įvykdė pirmąjį žygdarbį.
Nuo tol Heraklis devėjo neįveikiamą Nemėjos liūto kailį kaip šarvus. Karalius Euristėjas taip išsigando Heraklio išvaizdos, kad kitas užduotis jam skyrė per pasiuntinį, o pats Herakliui atvykus slėpėsi brondziniame inde.
