Nemokančio problema
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
Šis straipsnis turi būti peržiūrėtas (ištaisytos gramatinės klaidos, patikrinta rašyba, stilius ir pan.). Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
Nemokančio problema (angl. 'free rider problem'), problema, liečianti nenorinčius mokėti ar atlikti pareiga piliečius, bet bendrai naudojančiaisiais teikiamomis paslaugomis ir gėrybėmis.
„Nemokantis“ tai ūkio elementas, kuris gauna daugiau gėrybių ir paslaugų, negu įdeda lėšų ar pastangų jų kūrimui. Ta problema daugiausiai liečia viešą turtą. Yra svarbus apskaičiuojant išlaidas jo kūrimui ir pasiūlą.
Turinys |
[taisyti] Pavyzdžiai
[taisyti] Pavyzdys Nr. 1
Asmuo naudojasi visuomeniniu transportu nenusipirkęs bilieto. Jis pasinaudoja paslauga, bet nieko už tai nemoka. Jis naudojasi tais, kurie moka už šią pslaugą. Tokia situacija yra galima dėl to, kad tokį asmenį sunku eliminuoti iš vartojimo – kiekvienas gali nekontroliuojamai įsėsti į visuomeninį transportą.
[taisyti] Pavyzdys Nr. 2
Kita dažnai aptariama problema yra krašto gynimas. Negalima eliminuoti konkretų asmenį iš krašto gynybos teikiamos naudos gavėjų. Todėl dalis asmenų stengiasi vengti tarnybos armijoje.
[taisyti] Pavyzdys Nr. 3
Kaimynystėje yra namų grupė, taip pat yra galimybė įvedus stebėjimą padidinti saugumą. Visi už ją turėtu vienodai sumokėti, nes gaus vienodą naudą. Jei kuris nemokėtu jis gautu tokią pačią naudą, kaip ir mokantis.
[taisyti] Sprendimas
Dažniausias nemokėtojų problemos sprendimas būna administracinis – paskiriamos nuobaudos, nurodoma privalomai sumokėti.
[taisyti] Sprendimas Nr. 1
Problema gali būti išspręsta įgyvendinus vieną iš sprendimų:
- Mokesčio ėmimo įvedimas įeinant į viešąjį transportą.
- Griežtesnės kontrolės įvedimas įlipant į viešąjį transportą ir važiuojant juo, kad nei vienas pilietis negalėtų naudotis nesusimokėjęs.
Įvedus tokią griežtą kontrolę atsirastu papildomai problemų. Išaugtu transportu naudojimosi kainai, intensyvus kontroliavimas ilgintu kelionės laiką.
Taip dažniausiai nedaroma, o stengiamasi tik padidinti „nemokančių“ riziką. Dėl atrankinės kontrolės (ne tokios dažnos ir ilgos) išvengiamas negatyvus efektas, o taip pat dėl didelių baudų sumažėja „nemokančių“. Nauda iš tokio sprendimo yra optimaliausia, keleivis tik nedaug daugiau sumoka, kontrolei skiriama nedaug laiko.
[taisyti] Sprendimas Nr. 2
Valstybė negali atskirus piliečius ir išskirti iš krašto apsaugos teikiamos naudos, todėl turi visus priversti dalyvauti jos kūrime. Tai daroma įvedus mokesčius ir jei šauktiniu armija – privalomąją karinę tarnybą. Negalima dalies mokesčių mokėtojų atleisti nuo mokesčių kariuomenės išlaikymui nes net jei mokesčių mokėtojai ir nenori gauti iš armijos paslaugų, jas vis tiek gauna.
[taisyti] Sprendimas Nr. 3
Stebėjimo sistemos įrengimas apsiriboja namų grupe. Jie gali bendrai nuspręsti ar jiems reikalinga stebėjimo sistema ar ne. Jei dauguma nori, tai ir mažuma turi jei paklusti. Toks paklusnumas daugiau suveikti mažesnėse bendruomenėse. Jei vis tiek būtu „nemokančių“ turėtu būti atrasti administraciniai svertai juos priversti mokėti. Jei įkurta bendrovė jos daugumos narių sprendimai yra privalomi.
