Orbita
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Orbita (lotynų k. – ratas) – įsivaizduojama kreivė erdvėje, kuria juda tam tikras kosminis kūnas. Didžiųjų astronominių kūnų orbitos panašios į apskritimą, tačiau mažesnieji (tokie kaip asteroidas) gali turėti labai ištęstas, elipsės formos orbitas.
Kosminėje erdvėje visi dangaus kūnai juda aplink kitą, didesnės masės objektą, kuris veikia mažesnius objektus traukos jėga. Tas judėjimo kelias ir vadinamas orbita.
Saulės sistemos planetos ir kiti smulkesni kūnai skrieja aplink Saulę veikiamos gravitacijos lauko (gravitacijos dėsnį pirmas suformulavo ir apibrėžė anglų fizikos ir astronomas Izaokas Niutonas XVII amžiuje).
Kūnai, tarpsavio traukos veikiami, gali judėti vienas kito atžvilgiu įvairiais kūgio pjūviais – apskritimu, elipse, parabole arba hiperbole. Orbitos forma priklauso nuo kūno greičio tam tikroje jos vietoje.
Planetų skriejimo orbitos yra elipsės, artimos apskritimams, kurių viename židinyje yra Saulė. Tą pirmasis įrodė vokiečių astronomas J. Kepleris, todėl planetų skriejimo orbitomis dėsnis dar vadinamas Pirmuoju Keplerio dėsniu.
