Pär Lagerkvist

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Par Lagerkvist (Peras Lagerkvistas, 1891 m. gegužės 23 d. – 1974 m. liepos 11 d.) – švedų poetas ir prozininkas. 1951 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Švedijos akademijos narys, Geteborgo universiteto garbės daktaras.

[taisyti] Biografija

Gimė pietų Švedijoje, geležinkelininko šeimoje. Studijavo Upsalos universitete. Ekspresionizmo pradininkas švedų literatūroje.

[taisyti] Kūryba

Lagerkvisto kūrybai būdingi filosofiniai ieškojimai. Jis sprendžia santykių ir vienatvės problemą. Smerkia karo politiką, fašizmą vaizduoja kaip smurto ir pykčio įsikūnijimą. Daugelyje rašytojo kūrinių panaudotos savaip traktuotos biblinės temos. Kūriniai pasižymi kalbos paprastumu, sklandumu.

• Autobiografinė apysaka: „Šios žemės svečias“ (1925).
• Romanai: „Budelis“ (1933), „Nykštukas“ (1944), „Barabas“ (1950), „Sibilė“ (1956), „Ahasfero mirtis“ (1960).