Pėdkelnės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pėdkelnės – aptemptas, iš dalies ar visai permatomas apatinis trikotažas, maunamas ant nuogų kojų. Dažnai dėvimos kartu su suknele ar sijonu (ypač – mini sijonu), šortais, vyriškos pėdkelnės (dažniausiai šiltos, neretai skirtos žiemai kaip apatinių kelnių pakaitalas) gaminamos nešioti po kelnėmis. Būna įvairių spalvų (dažniausiai – kūno spalvos ar tamsesnės), rašto (vienspalvės, juostuotos, margintos, nėriniuotos, abstrakčių ir konkrečių piešinių), blizgumo (blizgančios, matinės ar pusiau matinės), tamprumo, medžiagos, storio. Vėsiu metų laiku pėdkelnės šildo kojas.
Ypatingai išpuoštos pėdkelnės gali būti kaip erotinis trikotažas.
[taisyti] Istorija
Viduramžiais pėdkelnes nešiojo išimtinai tik vyrai, visų pirma aukštuomenėje. Tėvyne laikoma Ispanija. Jos būdavo mezgamos rankomis, iš šilko. XX amžiuje išradus nailoną, pėdkelnės ėmė sparčiai populiarėti tarp moterų, vėliau jas imta gaminti ir iš laikros. Pėdkelnės yra įprasta laikyti išskirtinai moters aprangos elementu, nors pasaulinėje rinkoje pozicijas bando užkariauti firmos, gaminančios pėdkelnes vyrams.
[taisyti] Savybės
Pėdkelnės gaminamos iš poliamido, elastano (iki 25 proc.), natūralių pluoštų. Kokybę daugiausiai lemia elastanas. Jis vadinamas įvairiais pavadinimais, priklausomai nuo firmos-gamintojos, kuri įsigijusi patentą vienam ar kitam elastano prekiniam ženkui: laikra (lycra, „DuPont“), dorlastanas („Bayer“), spandex (terminas, vartojamas JAV). Tankus, daug smulkių gijų turintis pluoštas vadinamas microfibra.
Pėdkelnių storis nusakomas denais. Denas – pėdkelnių (ir kojinių) matavimo vienetas, lygus 900 metrų ilgio nailono gijos masei. Daugiau denų turinčios pėdkelnės yra storesnės, ne taip greitai plyšta. Ploniausios būna 8-15 denų, gerai parinkus žaliavą nevisad galima atskirti, ar žmogus su pėdkelnėmis, ar plikomis kojomis. Dažniausiai mūvimos 20-60 denų pėdkelnės, tiek vasarą, tiek ir žiemą. Storiausios pėdkelnės siekia 200 denų, jos gali turėti papildomą funkciją – pvz., koreguojančios ar masažuojančios.
Mautis pėdkelnes patartina ne sausomis rankomis, bet drėgnomis ar išteptomis kremu; kai kurie gamintojai siūlo specialias pirštinaites, kad aštriu nagu ar žiedu nebūtų pažeidžiamas audinys. Skalbti geriausia drungname vandenyje. Džiovinant saugoti nuo saulės spindulių, vengti radiatorių. Skalbiant audinių minkštikliu elastanas praranda savo tvirtumą, todėl vėliau pėdkelnės lengvai plyšta. Raštuotos pėdkelnės pasižymi didesniu patvarumu.
 |
Moteriška apranga ir avalynė | |
| Aukštakulniai - Bikinis - Kelnaitės - Korsetas - Liemenėlė - Maudomukas - Mini sijonas - Palaidinė - Pėdkelnės - Siaurikės - Sijonas - Suknelė |
