Padebesių traukinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Padebesių traukinys

„Padebesių traukinys“ (isp. Tren a las Nubes arba Tren a las Nubes) – General Manuel Belgrano geležinkelio tinklo atkarpa tarp Saltos ir Sokompos (Argentina, Saltos prov.), Andų kalnuose, Čilės pasienyje, 4000 m aukštyje. Tai trečias pagal aukštį geležinkelis pasaulyje.

Garsiausias, ekstremaliomis sąlygomis einančio geležinkelio objektas, Polvoriljos viadukas (viaducto La Polvorilla). Jo ilgis – 224 m, aukštis – 70 m, keliamoji galia – 1600 t. Iš viso geležinkelis turi 29 tiltus, 21 tunelį, 13 viadukų, 2 žiedus ir 2 zigzagus. Konvojų sudaro 10 vagonų, gabenančių 640 keleivių. Traukinio vidutinis greitis – 35 km/h. Kiekvienoje stotyje traukinys stovi, o turistai supažindinami su miestų kultūra ir lankytinais objektais. Traukinio pavadinimas kilo dėl to, kad važiuojant dažnai aplink ar žemiau matomi debesys.

Pirmosios studijos pradėtos 1899 m., planuojant nutiesti geležinkelį per Puną. 1905 m. nutiestas geležinkelis tarp Seriljoso ir Rosario de Lermos. 1916 m. prezidentas Ipolitas Irigojenas ėmėsi iniciatyvos siekdamas nutiesti geležinkelį ir sujungti atokius šalies rajonus. 1920 m. pradėti projektiniai darbai. Geležinkelį suprojektavo Ricardo Maury. 1921 – 1930 m. vykdyti tiesimo darbai. Po prezidento Irigojeno pasitraukimo darbai sustojo. Darbai atgimė į valdžią atėjus Chuanui Peronui ir 1948 m. sausio 17 d. geležinkelis pasiekė Socompa miestą Čilėje. Vasario 20 d. geležinkelis buvo atidarytas oficialiai. Praktinė geležinkelio nauda buvo maža ir jis greitai buvo uždarytas. 1971 m. kilo idėja geležinkelį panaudoti turizmui. Turizmui naudotas maršrutas Salta – 1500-asis kilometras, pravažiuojant Polvoriljos viaduką. 1990–2005 m. geležinkelis perėjo į privačias rankas. Per metus juo pravažiuoja apie 30 tūkst. turistų. Kursuoja nuo balandžio iki lapkričio. Iš Saltos išvyksta 7 val. ryto, grįžta 22 val. vakaro. Nuo Saltos iki Polvoriljos traukinys kyla 3033 m.