Andai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Andai

Andai – ilgiausia pasaulyje kalnų grandinė, besidriekianti palei visą vakarinę Pietų Amerikos pakrantę. Visos kalnų sistemos ilgis – apie 7500 km (nuo 10º šiaurės platumos iki 55º pietų platumos), plotis – iki 600 km (plačiausia vieta yra tarp 18° ir 20° pietų platumos), vidutinis aukštis – apie 4000 m. Sudaro pietinę Kordiljerų dalį.

Andai skirstomi į tris dideles dalis: Pietiniai Andai Argentinoje ir Čilėje; Centriniai Andai Čilėje ir Peru ir Šiauriniai Andai Venesueloje, Kolumbijoje ir Ekvadoro šiaurėje.

Pietinėje Kolumbijos dalyje, ties siena su Ekvadoru, Andus sudaro tik viena vulkaninių kūgių grandinė, kuri piečiau išsišakoja į tris grandines – vakarinę (isp. Occidental), Centrinę (isp. Central) ir rytinę (isp. Oriental).

Vienas iš Andų kalnagūbrių lietuvių kilmės geologo ir etnologo Igno Domeikos garbei pavadintas Domeikos kalnagūbriu.

Aukščiausia Andų viršūnė – Akonkagva (isp. Aconcagua), bet labiausiai nuo Žemės centro nutolusiu tašku laikoma Čimboraso (isp. Chimborazo) ugnikalnio viršūnė.

[taisyti] Aukščiausios viršūnės

(pateikiama taip pat ir ispaniška pavadinimo versija; aukštis nurodomas metrais (kadangi įvairių šaltinių duomenys įvairuoja, skliausteliuose pateiktos variacijos):

Akonkagva (Aconcagua) 6 959
Pisis (Monte Pissis) 6 882
Ochos del Salado (Ojos del Salado) 6 864
Bonete Čiko (Bonete Chico) 6 850
Tupungato 6 800
Mersedario (Mercedario) 6 770
Uaskaranas (Huascarán) 6 768
Llullaillaco 6 739 (6 723)
Sachama (Sajama) 6 520 (6 542)
Ilimanis (Illimani) 6 462
Ilampu (Illampu) 6 382
Čimborasas (Chimborazo) 6 310 (6 267)
Salcantay 6 271
Kotopaksis (Cotopaxi) 5 897
Tunguraua (Tungurahua) 5 016 (5 010)

Alpamajo viršukalnė Anduose

Aukščiausieji aktyvūs ugnikalniai

Kotopaksis (Cotopaxi) 5 897
Tunguraua (Tungurahua) 5 016 (5 010)
Pičinča (Pichincha) 4 784 (4 794)
Llullaillaco 6 739 (6 723)
Koropuna (Nevado Coropuna) 6 426
Ubinas 5 675
Čimborasas (Chimborazo) 6 310 (6 267)
Uturunko (Uturunco) 6 010
Likankaburas (Licancabur), 5 921 (5 920)
Misti 5 822

Išilgai Andų tęsiasi vandenskyra tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno, juose prasideda Amazonė ir daug kitų didžiųjų žemyno upių, taip pat plyti aukščiausiai virš jūros lygio esantis laivuojamas Titikakos ežeras.

[taisyti] Geologija

Andai susiformavo destruktyviajame tektoninių plokščių pakraštyje, kuriame okeaninė Naskos plokštė ir Antarktidos plokštės fragmentas, nerdamos po žemynine Pietų Amerikos plokšte, kelia ją aukštyn. Dėl šių geologinių poslinkių Andai pakyla aukštyn apie 10 cm centimetrų per 100 metų.

Pietiniame žemyno gale Andų kalnų grandinė panyra ir vėl iškyla Antarktidos pusiasalyje. Dėl tektoninių plokščių sąveikos Andai yra vulkaniškai ir seismiškai labai aktyvūs.

[taisyti] Klimatas

Andai driekiasi per šešias klimatines zonas, todėl ir klimatas juose labai įvairus. Šiaurinėje dalyje dominuoja tropikų miškai, subtropiniuose Anduose – sausi subtropiniai miškai ir krūmynai, aukštikalnėse žaliuoja ekvatorinės pievos (páramo) ir sausos aukštikalnių stepės (chalka), o Čilės ir Peru teritorijose tarp Andų ir Ramiojo vandenyno plyti sausiausia Žemėje Atakamos dykuma. Sniego linijos aukštis svyruoja priklausomai nuo geografinės platumos: Kolumbijoje apie 5000 m, o pietinėje Andų dalyje tik 900 m.

[taisyti] Iškasenos

Varis, cinkas, sidabras ir alavas.

[taisyti] Kita

Andų kalnų pavadinimas įdomiai įtakojo ispanų kalbos leksiką: žmones, mėgstančius laipioti po kalnus, Pietų Amerikos gyventojai vadina andinistais (andinista), o ne alpinistais. Ispaniškas žodis cordillera reiškia “virvę”.