Pastelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pastelė – tapybos technika, kai tapoma minkštomis spalvotomis kreidelėmis, taip pat – pačios kreidelės. Skirtingai nuo pieštukų, anglies ar vaškinių kreidelių, pastelė priskiriama tapybinėms technikoms, nes pastelė yra minkšta, elgiasi panašiau į skystus dažus. Tepant pastelę, lieka potėpiai. Neretai vietoje pastelės kreidelių naudojami pastelės milteliai, kurie tepami teptuku, peiliu arba pirštu.

Pastele tapyti paveikslai pasižymi labai švelniomis spalvomis, ši technika yra beveik neprilygstama spalvų perėjimuose, tonų subtilume, tačiau paveikslams, tapytiems pastele, nebūdingi stiprūs kontrastai, dėl pigmentus nešančių užpildų spalvos būna blankesnės, nei kitose tapybos rūšyse, paveikslai pasižymi švelniu aksominiu blizgesiu.

Skirtingai nuo aliejaus, pastelė yra labai jautri taisymams, tačiau ne tokia jautri apšvietimui ar spalvų maišymui. Dėl to, kad pastelė yra labai biri ir nelimpanti, ja tapyti paveikslai yra mechaniškai jautrūs, bijo kratymo, kilnojimo, dulkių, itin sudėtinga (beveik neįmanoma) juos restauruoti. Kai kada, norint sutvirtinti pastelės dažų sluoksnį, būna naudojamas specialus lakas, tačiau jis, kaip taisyklė, suteikia paveikslams blizgesį, gerokai pakeičia spalvas, sunaikina potėpius.

Lietuvoje pastele tapė Čiurlionis.