Polesė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Polesė, Polesės žemuma (ukr.: Полісся, balt.: Палесьсе, rus.: Полесье) – gamtinis regionas Rytų Europoje; pietų Baltarusijoje ir šiaurės Ukrainoje (dalinai Rusijoje ir Lenkijoje). Tai pelkių ir maršų teritorija Rytų Europos lygumoje, daugiausia Pripetės, iš dalies Desnos baseine. Apima 270 tūkst. km². Vyraujantis aukštis 100-250 m. Aukščiausia vieta – 316 m (Ovručės aukštumoje). Charakteringos permirkusios smėlingos lygumos, kertamos daugybės upių, ežerų, pelkių. Apie trečdalį Polesės užima miškai (iš čia ir kilo pavadinimas; лес – „miškas“), daugiausia mišrūs. Šeštajame-aštuntajame dešimtmetyje vyko intensyvi melioracija. Yra naftos, rusvųjų anglių telkinių, gausu durpynų. Svarbiausi Polesės miestai: Brestas, Pinskas, Gomelis, Mozyrius (Baltarusija), Luckas, Rovnas, Žitomyras, Kijevas (Ukraina), Liublinas (Lenkija), Brianskas (Rusija).
