Prancūzijos užjūrio bendrijos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prancūzijos užjūrio bendrija (pranc. Collectivité d'outre-mer) – Prancūzijos Respublikos teritorija, turinti specialų statusą, kurį nuo 2003 m. kovo 28 d. nustatė Prancūzijos Respublikos konstitucijos 74 straipsnis. Šis statusas suteikia buvusioms Prancūzijos kolonijoms ir užjūrio teritorijoms suteikia muitų ir mokesčių autonomiją, tačiau šiose šalyse galioja metropolijos socialinio draudimo ir socialinių garantijų sistema. Jose, išskyrus Sen Pjeras ir Mikelonas|Sen Pjerą ir Mikeloną veikia specialioji teisė, pagal kurią įstatymas ar dekretas jose negali būti taikomas, kol jo nepatvirtino vietinis rinktas organas, turintis departamento Generalinės tarybos ar regiono tarybos statusą.
[taisyti] Užjūrio bendrijos
- Prancūzų Polinezija nuo 2004 m. vasario 27 d. turi ypatingai plačią autonomiją, prilygstančią savarankiškai valstybei ir renka savo prezidentą.
- Majotas, Indijos vandenyno sala, priklausanti Komorų archipelagui, nuo 2001 m. liepos 11 d. turi statusą, prilygstantį Prancūzijos departamentui ir renkanti Generalinę tarybą.
- Sen Pjeras ir Mikelonas, sala Atlanto vandenyne turi departamento statusą su Generaline taryba.
- Valis ir Futuna Ramiajame vandenyne vienintelė iš Prancūzijos teritorijų neturi komunų.
Gvadelupės komunos teises turintys San Martenas ir San Bartelemis 2003 m. gruodžio 7 d. referendumo metu taip pat pareiškė norą turėti Prancūzijos užjūrio bendrijos statusą.
