Prostitucija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prostitucija (lot. prostituere – „išstatyti apžiūrai, įvertinimui“, dažnai su neigiamu atspalviu) – sekso paslaugų pardavimas (dažniausiai – oralinio sekso, vaginalinio sekso ir analinio sekso). Paplitusi beveik visame pasaulyje, daug kur reguliuojama arba draudžiama įstatymu. Dažniausiai prostitucija verčiasi moterys; priklausomai nuo legalumo statuso, prostitutės gali būti profesionalios arba ne. Beveik visada prostitucija siekiama pasiekti ne lytinį pasitenkinimą, bet uždirbti pinigų pragyvenimui.

Eufemistiniai prostitučių apibūdinimai: paprastutės, laisvo elgesio moterys, palydovės, pasileidelės, seniausios profesijos atstovės.

[taisyti] Istorija

Prostitucija žinoma nuo senų laikų, todėl neretai vadinama „seniausia profesija“. Dar prieš mūsų erą vergės buvo naudojamos ne tik įprastiems darbams, bet ir seksui. Graikijoje, Judėjoje, Finikijoje, Indijoje buvo įprasta šventyklų prostitucija: čia dirbančios prostitutės laikytos dievų nuosavybe, santykiaudami su jomis vyrai turėdavo įsivaizduoti esą susiliečiantys su dievų pasauliu. Prostitucija labai išplito senovės Graikijoje, Romoje, Persijoje, Indijoje, ten buvo ir savotiški viešnamiai. Prostitučių buvo ir feodalizmo epochoje. Aukštuomenės prostitucijos būta Prancūzijoje (kurtizanės), Graikijoje (heteros), Japonijoje (geišos) ir kt. Rusijoje prostitucija išplito valdant Kotrynai II.

Prostitucijos pagrindiniai pavojai – įtraukiamos nepilnametės merginos, jos verčiamos dirbti ne savo noru, platina lytiniu keliu plintančias ligas. Tai dažnai yra nelegalus verslas, kadangi daugelyje šalių uždraustas arba legalizuotas gana neseniai. Dėl nelegalumo prostitucijos organizavimas daugelyje šalių yra viena iš svarbių organizuoto nusikalstamumo formų, kuri dažnai dar susijusi ir su prekyba narkotikais.

Viena žinomiausių legalios prostitucijos vietų pasaulyje – Amsterdamo raudonų žibintų kvartalas.

[taisyti] Svetingumo prostitucija

Tai paprotys, kuris šiais laikais pasitaiko gana retai: pagal jį, atvykusiam svečiui šeimininkas siūlo permiegoti su jo žmona, dukra ar tarnaite. Anksčiau toks paprotys buvo labiausiai paplitęs šiaurinės Azijos ir Amerikos gentyse, taip pat centrinėje Afrikoje, Okeanijos salose. Tibete ir Mongolijoje tokia prostitucija buvo taikoma tik keliaujantiems vienuoliams ir šventikams.

Svetingumo prostitucija labiau būdinga uždaroms gentims, kur žmonės priversti vesti giminaičius, o dėl to gimsta daug nesveikų, paveldimomis ligomis sergančių vaikų. Gali būti, kad paprotys atsirado pastebėjus, kad iš svetur atvykusio svečio ir vietinės moters palikuonys yra sveikesni (dėl skirtingo genofondo)^{[reikalinga citata]}.