Reichstagas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Reichstagas (vok. Reichstag) – Šventosios Romos imperijos, Šiaurės Vokietijos konfederacijos ir Vokietijos parlamento, bei pastato Berlyne, kuriame dirbo Vokietijos parlamentas, pavadinimas.
Pavadinimas Reichstag kilęs nuo vokiečių kalbos žodžių Reich – valstybė ir Tag – susirinkimas. Žodis Tag tiesiogine prasme reiškia diena, o šia prasme pradėtas naudoti šnekamojoje kalboje dar Karolio Didžiojo laikais, išreiškiant dieną, kai šaukiamas svarbus pasitarimas. Pirmą kartą minimas nuo 802 m. – Acheno reichstage buvo pagarsinta Saksų teisė.
1806 m. žlugus imperijai terminas Reichstagas vėl pradėtas naudoti 1849 m. Frankfurto konstitucijoje. 1867 – 1871 m. taip vadinosi Šiaurės Vokietijos konfederacijos parlamentas, vėliau – Vokietijos imperijos parlamentas.
Reichstago pastatas 1894 m. buvo pastatytas specialiai parlamento, rinkto tiesioginiuose rinkimuose, darbui. Nuo 1919 m. susikūrusios Veimaro respublikos jame buvo renkama ir valstybės galva – Reichskancleris.
1933 m. sausio 30 d. demokratiniu keliu atėjęs į valdžią Adolfas Hitleris jau vasario 27 d. inscenizavo Reichstago gaisrą, apkaltino juo komunistus, ir sustabdė demokratijos plėtrą, pareiškęs, kad parlamentui nebėra kur susirinkti. Faktiškai paskutinė Reichstago sesija įvyko 1942 m. Pastatas dar kartą degė 1945 m. balandžio mėn. Berlyno šturmo metu. Iki 1991 m. jis stovėjo lyg paminklas fašizmui, tačiau susivienijus Rytų ir Vakarų Vokietijoms buvo nutarta jį suremontuoti. Nuo 1999 m. jame vėl dirba Vokietijos parlamentas – Bundestagas (liet. federalinis susirinkimas).
