Riešutinė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės – Riešutinė (reikšmės).
| Nucifraga caryocatactes | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Riešutinė (Nucifraga caryocatactes) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Riešutinė (lot. Nucifraga caryocatactes, angl. Spotted Nutcracker, vok. Tannenhäher) – varninių (Corvidae) šeimos paukštis. Tai maždaug kuosos dydžio paukštis, kuris nesunkiai atpažįstamas iš dėmėto kūno bei balto uodegos galo. Patino ir patelės viršugalvis, sparnai ir uodega juodi, likusi kūno dalis ruda, durpių spalvos, išmarginta baltomis dėmėmis.
Lietuvoje nėra dažna, rudenį atskrenda šiaurinių sričių paukščiai. Iš šiaurinių kraštų atskridę paukščiai būna nebaikšūs, patiklūs, todėl daug jų žūva po automobilių ratais, nuo plėšrūnų ir kt.
Gyvena pušynuose, eglynuose, rečiau mišriuose miškuose. Riešutinė nėra labai vikri, kartais ilgą laiką nejudėdama tupi viršūnėje ar tarp tankių šakų. Balsas savotiškas „kerr-kerr-kerr", primenantis kuosos ir šarkos balsus. Monogamas. Lizdą krauna aukštai eglėse, prie kamieno, iš šakučių, vidų iškloja kerpėmis, supuvusia mediena. Kovo-balandžio mėn. deda 3-4 ovalius, šviesiai melsvus ir žalsvus, išmargintus rusvais taškeliais kiaušinius. Peri patelė 16-18 dienų, jaunikliai lizdą palieka 21-25 dienų am-žiaus. Lietuvoje išveda vieną vadą.
Riešutinė minta gyvūniniu ir augaliniu maistu. Lesa riešutus, spygliuočių sėklas, giles, šermukšnių ir gudobelių vaisius. Žiemą kaupia maisto atsargas. Riešutus ir giles paslepia po samanomis, medžių lapais. Globotina kaip reta perinti rūšis.
