Kiaušinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Paukščio kiaušinio sandara: 1. Kevalas, 2. Išorinė pokevalinė plėvelė, 3. Vidinė pokevalinė plėvelė, 4. Vytulas, 5. Skystas baltymas, 6. Tirštas baltymas, 7. Trynio dangalas, 8. Trynys, 9. Gemalinis diskas, 10. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu geltonuoju sluoksniu, 11. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu baltuoju sluoksniu, 12. Trynio plėvė, 13. Vytulas, 14. Oro kamera, 15. Lukšto plėvelė

Kiaušinis – žmogaus ir daugialąsčių gyvūnų moteriškoji lytinė ląstelė, iš kurios po apvaisinimo vystosi gemalas.

Paukščių kiaušinio vidinę dalį sudaro trynys, kurio paviršiuje yra gemalinis diskas (čia yra paukščio gemalo ankstyvoji vystymosi stadija). Trynį dengia labai plona plėvelė, o jį skystame baltyme laiko du susisukę tvirti baltymo saiteliai – vytuliai. Polukštinė plėvelė, dengianti baltymą, bukajame kiaušinio gale prasiskiria ir sudaro nedidelę oro ertmę. Kiaušinį dengia kalkinis lukštas, kuriame yra smulkių porų, pro kurias į kiaušinio vidų patenka oro ir išeina gemalo gyvybinės veiklos dujiniai produktai. Iš viršaus lukštas aptrauktas plona plėvele, apsaugančia kiaušinį nuo mikroorganizmų.

[taisyti] Vištos kiaušinio maistinės savybės

Įdomūs faktai:

• cheminė paties kiaušinio sudėtis nėra susijusi su jo lukšto spalva;
• juo didesnis kiaušinis, tuo senesnė višta jį padėjo;
• jaunos vištos kiaušinyje yra daugiau baltymų;
• senos vištos kiaušinyje yra mažiau cholesterolio.

[taisyti] Kita

• Vabzdžių – žr. kiaušinėlis
• Žmogaus ir daugialąsčių gyvūnų – žr. kiaušialąstė.