Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sąjungininkai (angl. Allies) – valstybių grupė, antrojo pasaulinio karo metu kovojusi prieš Ašies sąjungą.
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija buvo sąjungininkėmis dar po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame sudarė Antantės šerdį. 1938 m. Čekoslovakija turėjo formalią sąjungą su SSRS ir Prancūzija. Tuo tarpu, Sovietų mėginimai sudaryti sąjungą tarp Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos nepavyksta. Be to, SSRS įsivėlė į konfliktus su Japonija, todėl norėdama išvengti karo su Vokietija, 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, pasirašė Vokietijos-Sovietų nepuolimo paktą (Molotovo-Ribentropo paktas). Formali karinė sąjunga tarp Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Lenkijos buvo sudaryta 1939 metų balandžio 6 dieną. Po to, kai 1939 metų rugsėjo 1 dieną, Nacistinė Vokietija įsiveržė į Lenkiją, Europoje prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Rugsėjo 3 d. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija (taip pat Australija ir Naujoji Zelandija; Šiaurės Afrika ir Kanada prisijungė po kelių dienų) paskelbė karą Vokietijai. Vokietijos-Sovietų sutartis išlieka iki 1941 metų birželio 22 d. – Vokietijos invazijos į SSRS. JAV prisijungė prie Sąjungininkų po Pearl Harboro atakos 1941 metų lapkričio 7 dieną. Nors Kinija ilgiausiai kariavo tarp Sąjungininkų (pagrinde prieš Japoniją), oficialiai prisijungė tik po Pearl Harboro atakos.
1942 metų sausio 1 d. Jungtinių Tautų deklaracija apjungia 26 Sąjungininkų nacijas. Neoficalus Didžiojo Trejeto (angl. „The Big 3“) alijansas, kurį sudarė Jungtinė Karalystė, Sovietų Sąjunga ir Jungtinės Valstijos, iškylo kitoje karo pusėje, jų sprendimai įtakojo sąjungininkų strategiją visame pasaulyje.
