Australija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Australija vadinamas mažiausias pasaulio žemynas ir jį užimanti valstybė Australijos Sandrauga.

Australijos Sandrauga yra šešta pagal dydį (geografiškai) pasaulio šalis, užimanti Australijos žemyną ir aplinkines salas, iš kurių didžiausia Tasmanija. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. „Australijos“ pavadinimas kilęs iš lotynų terra australis incognita (nežinoma pietų žemė).

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Biologija 6 Ekonomika 7 Gyventojai 8 Kultūra 9 Kiti straipsniai 10 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Australijos istorija

Pirmieji žmonės Australijoje pasirodė prieš 42-48 tūkst. metų. Tai buvo dabartinių Australijos aborigenų protėviai, kurie persikėlė iš Pietryčių Azijos. Kai kurie mokslininkai daro prielaidas, kad pirmieji žmonės čia galėjo pasirodyti net 100 000 m. pr. m. e.

Iš europiečių pirmasis žemyną atrado portugalų tyrinėtojas Cristóvão de Mendonça 1522 m. Pirmieji Australijos tyrinėtojai olandai ir portugalai manė, kad šis žemynas dėl savo geografinių ir klimatinių ypatumų nėra tinkamas apgyvendinimui. Europiečių tyrinėtojai Australiją intensyviau pradėjo tirti tik XVII a. kai ją pastebėjo ir aplankė keletas ekspedicijų: olandų tyrinėtojas Willem Jansz (1606), portugalų tyrinėtojas Luis Vaez de Torres tuo metu tarnavęs Ispanijai (1607), olandų keliautojai Jan Carstensz (1623), Dirk Hartog ir Abelis Tasmanas (1642).

1770 m. Džeimsas Kukas paskelbė jo tyrinėtas rytų Australijos pakrantes Jungtinės Karalystės nuosavybe. Didžioji Britanija 1788 metais Naujajame Pietų Velse įsteigė pirmąją katorgininkų koloniją. Van Diemeno Žemės kolonija (dabartinėje Tasmanijoje) įsteigta 1803 m.

1901 metais Australija tapo federacija ir pasivadino sandrauga arba dominija, kuri įėjo į Britanijos imperiją. Formaliai nepriklausoma tapo tik žymiai vėliau.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Australijos politinė sistema

Australija yra konstitucinė monarchija, kurią formaliai valdo Australijos karalienė, kuriai atstovauja generalinis gubernatorius. Pagal Australijos įstatymus Didžiosios Britanijos monarchas yra kartu ir Australijos monarchas. Generalinį gubernatorių pagal Australijos ministro pirminko pageidavimą formaliai skiria karalienė. Praktiškai karalienės vaidmuo yra tik simboliškas.

1999 metais surengtas referendumas, kuriuo siekta Australiją padaryti respublika, pralaimėjo.

Vykdomąją valdžią įgyvendina ministrų kabinetas, vadovaujamas premjerministro. Premjerministras praktiškai visada yra ir žemutiniuose parlamento rūmuose – Atstovų rūmuose – daugumą turinčios partijos vadovas. Įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina dvejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Atstovų rūmų (150 narių) ir Senato (76 nariai), kuriame visoms valstijoms atstovauja po 12 atstovų, o teritorijoms – po du atstovus, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Abejų rūmų rinkimai vyksta kas treji metai.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Australijos valstijos

Valstijose yra daugiau gyventojų; teritorijos yra arba labai mažos (kokios nors salos), arba labai retai apgyvendintos (Šiaurinė teritorija), arba turi specialų statusą dėl savo įpatingos reikšmės federacijai (Australijos sostinės teritorija, Džarvio įlankos teritorija). Valstijos turi didesnę savivaldą nei teritorijos; pastarosios traktuojamos daugiau kaip kolonijos, t.y. jos yra valdomos labiau iš centro. Dalis teritorijų yra išvis negyvenamos.

Valstijos

• Vakarų Australija, WA (Pertas)
• Kvynslandas (Karalienės žemė), QLD (Brisbenas)
• Naujasis Pietų Velsas, NSW (Sidnėjus)
• Viktorija, VIC (Melburnas)
• Pietų Australija, SA (Adelaidė)
• Tasmanija, TAS (Hobartas)

Teritorijos

• Šiaurės teritorija, NT (Darvinas)
• Australijos sostinės teritorija, ACT (Kanbera)
• Džarvio įlankos teritorija (tam tikrais atvejais traktuojama kaip Australijos sostinės teritorijos dalis)
• Ešmoro ir Kartjė salos (negyvenamos)
• Norfolko sala
• Kalėdų sala
• Kokosų salos
• Koralų jūros salos (gyvena tik meteorologijos stoties darbuotojai)
• Herdo ir Makdonaldo salos (negyvenama)
• Australijos Antarktinė teritorija (kitų šalių nepripažįstama Australijos dalimi, gyvena tik mokslinių stočių darbuotojai)

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Australijos geografija

Australijos žemynas yra į šiaurės vakarus nuo Naujosios Zelandijos ir į pietus nuo Indonezijos, Rytų Timoro ir Papua – Naujosios Gvinėjos. Australija – pats sausringiausias iš apgyvendintų kontinentų. Didžioji dalis vakarų ir centrinės Australijos yra negyvenama, ją užima dykumos ir pusdykumės – apie 40% teritorijos užima smėlio kopos. Tik pietryčių ir pietvakarių pakraščiai turi nuosaikų klimatą ir vidutiniškai derlingas žemes. Šiaurinėje šalies dalyje yra tropinis klimatas: dalis – tropiniai miškai, dalis savaninio tipo, dalis dykuminio tipo.

Kranto linijos ilgis – 36 735 km. Palei visą šiaurės rytų pakrantę driekiasi Didysis barjerinis rifas – didžiausias pasaulio koralinis rifas.

Aukščiausias kalnas – Kosciuškos kalnas (2230 metrai).

Didžiausi miestai:

• Melburnas
• Pertas
• Sidnėjus
• Kanbera

[taisyti] Biologija

Pagrindinis straipsnis: Australijos flora ir fauna

Australijai būdinga išskirtinė augalija ir gyvūnija, nes ji viena iš pirmųjų atsiskyrė nuo Gondvanos žemyno. Jai būdingi 80% gyvūnų ir augalų, kurių nerandama kituose žemynuose, tai: sterbliniai gyvūnai, voverė skraiduolė, strutis Emu ir kt. Augalai: eukaliptai, sumedėję paparčiai ir kt.

Didelę žalą žemynui padarė įvežtininiai gyvūnai ir augalai: kaktusai, rupūžės, kiaulės, ožkos, stručiai ir kt.

Australijoje yra 3 pagrindinės gamtinės zonos. Nuo pusiaujo į pietus eina:

1. Drėgnieji atogražų miškai. Auga: eukaliptai (600 rūšių, užauga iki 150 m., šaknys iki 30 m.), palmės, bambukai, figos smaugikės, medinis papartis, araukrijos.
2. Savanos. Auga: aukštos žolės, eukaliptai, akacijos (500 rūšių), buteliniai medžiai, kazuarinai (užauga iki 30 m).
3. Dykumos ir pusdykumės. Sudaro didžiąją dalį Australijos. Auga įvairios žolės, pavyzdžiui, spinifeksas. Auga skrebai – eukaliptų, kazuarinų ir akacijų sąžalynai. Yra ir efemerų – trumpos vegetacijos augalų.

Australijos floroje ir faunoje labai dažni yra endemikai – rūšys, gyvuojančios tik tam tikroje teritorijoje.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Australijos ekonomika

Australija turi vakarietiško tipo mišriąją ekonomiką.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Australijos gyventojai

Didžioji dalis Australijos gyventojų kilę iš XIX ir XX amžiuje atvykusių imigrantų, iš pradžių daugiausia iš Britanijos ir Airijos, vėliau ir iš kitų šalių – Italijos, Graikijos ir kt. Per keturis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo atvyko 4,1 milijonai žmonių iš 120 šalių. Pagal 1986 metų duomenis kas penktas australas gimė užsienyje. Nuo to laiko, kai Australijoje pasirodė pirmieji persikėlėliai iš Europos, imigracija vaidina didelį vaidmenį šalies vystymęsi. Didelė gyventojų dalis yra kilę iš Azijos. Pagal 2001 m. surašymą aborigenai sudaro 2 proc. gyventojų.

Valstijose gyventojų daugumą sudaro anglų,škotų ir airių kilmės australai, tuo tarpu teritorijose dažniausiai kitų tautybių gyventojai, pavyzdžiui, Šiaurės Teritorijose daug indoneziečių ir aborigenų, Kalėdų saloje – kinų, o Kokosų salose – malajų.

Dėl Australijos geografijos ir klimato ypatumų didžioji dalis Australijos gyventojų susitelkę miestuose rytinėje, pietinėje ir pietvakarių pakrantėse.

Anglų kalba yra pagrindinė, nors kai kurios išlikusios aborigenų bendruomenės išlaikė ir savo kalbą. Daugelis pirmos, o dažnai ir antros kartos imigrantų iš neanglakalbių šalių yra dvikalbiai.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Australijos kultūra

Australijos kultūros šaknys yra Europoje, paskutiniu metu šalies kultūrą stipriau veikia JAV kultūra.

[taisyti] Kiti straipsniai

• Transportas Australijoje
• Australijos armija
• Australijos tarptautiniai santykiai
• Australijos miestų sąrašas

[taisyti] Nuorodos

Australija – paradoksų šalis

Pasaulio Žemynai

Azija | Afrika | Šiaurės Amerika | Pietų Amerika | Antarktida | Europa | Australija

Ramiojo vandenyno salos (Okeanija) nepriklauso jokiam žemynui

Šalių sąrašas | Okeanija

Australija | Fidžis | Kiribatis | Maršalo salos | Mikronezija | Nauru | Naujoji Zelandija | Palau | Papua Naujoji Gvinėja | Rytų Timoras | Samoa | Saliamono salos | Tonga | Tuvalu | Vanuatu

Kiti politiniai vienetai: Amerikos Samoa | Guamas | Havajai | Kuko salos | Marianos šiaurinės salos | Midvėjaus atolas | Molukų salos | Naujoji Kaledonija | Niujė | Norfolko sala | Papua (Indonezija) | Pitkernas | Prancūzijos Polinezija | Tokelau | Vakarų Timoras | Velykų sala | Wake sala | Wallisas ir Futuna

Tautų Sandrauga

Antigva ir Barbuda | Australija | Bahamos | Bangladešas | Barbadosas | Belizas | Botsvana | Brunėjus | Dominika | Fidžis | Gajana | Gambija | Gana | Grenada | Indija | Jamaika | Jungtinė Karalystė | Kamerūnas | Kanada | Kenija | Kipras | Kiribatis | Lesotas | Malaizija | Malavis | Maldyvai | Malta | Mauricijus | Mozambikas | Naujoji Zelandija | Namibija | Nauru | Nigerija | Pakistanas | Papua Naujoji Gvinėja | PAR | Saliamono salos | Samoa | Seišeliai | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Siera Leonė | Singapūras | Svazilandas | Šri Lanka | Tanzanija | Tonga | Trinidadas ir Tobagas | Tuvalu | Uganda | Vanuatu | Zambija