Salininkai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Salininkai – Vilniaus miesto dalis, esanti 5 km pietus nuo miesto centro. Priklauso Naujininkų seniūnijai.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Salininkus sudaro 3 pagrindinės gyvenvietės: Melioratorių, Naujoji ir Senoji. Melioratorių gyvenvietė pradėjo kurtis 1949 m., buvusio Salininkų dvarininko V. Vrublevskio rūmuose. Buvo reikalingi mechanizatoriai, techninis personalas, darbų vykdytojai, statybininkai, raštinės darbuotojai ir kiti specialistai. Darbų vykdytojai statė gyvenamuosius namus, dirbtuves . Buvo išgręžtas artezinis šulinys, kuris tiekė vandenį melioratorių gyvenvietei. Išvalyti du užake tvenkiniai, o vienas įrengtas naujai. Keitėsi Salininkų gyvenvietės: kilo nauji namai, dirbtuvės, bendrabučiai, katilinė, projektavimo instituto pastatas. Melioracijos pastatyta moderni auto-įmonė, su didžiausiu autoparku Vilniaus rajone. Atvežtos gamtinės dujos.
1970 m.- 1286 gyventojai.
1977 m- 2814 gyventojai.
Dabar virš 5000 gyventojų.
Istorija – Salininkų (lenkiškai Soleniki) kaimas ir dvaras iš istorinių dokumentų žinomas XVI amžiuje. 1629 metais dvaro ribų apmatavimo dokumente valdytojų įrašytas LDK iždininkas Mikalojus Brosnickis. XVII amžiuje dėl ribų bylinėjosi Vilniaus magistras su Vladislavu Goreckiu, Lydos pavieto iždininku („skarbny“). XIX amžiuje Salininkų dvaras susijęs su Goreckių gimine. 1828 m. Antonas Goreckis, kariškis ir poetas, 1830–1831 m. sukilimo dalyvis, emigravęs į Paryžių, sudarė sutartį su Vilniaus karmelitais dėl pamaldų laikymo dvare. Antono sūnus Tadas Goreckis, dailininkas, priklausęs S. Daukanto draugų ratui, jį rėmęs materialiai, vedęs A. Mickevičiaus dukrą. 1864 m. revizija rodo, kad dvare buvo 48 „revizinės sielos“. Devintame XIX amžiaus dešimtmetyje palivarke buvo 30, o kaime – 50 katalikų, gyveno ir 4 provoslavai. Antroji XIX amžiaus pusė susiejo Salininkus su Vrublevskių gimine. Vilniaus vaivadijos iždo rūmų 1923 m. saraše nurodyta dvare buvus 197 dešimtinės žemės. Vladislavas Vrublevskis II pasaulinio karo metais giminės dvare buvo ūkvedžiu. Vokiečių okupacinė valdžia dvarą paėmė reicho reikalams. Tuomet (1942 05 27 visuotinio gyventojų surašymo žiniose), dvare gyveno 36 asmenys (7 šeimos)
