Septintasis kryžiaus žygis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Septintasis kryžiaus žygis arba Pirmasis Šv. Liudviko kryžiaus žygis vyko 1248-1254 m. Šį žygį organizavo ir jam vadovavo Prancūzijos karalius Liudvikas IX-asis (1215-1270 m.).
Situacija Šventojoje žemėje buvo kritiška, kryžiuočių valstybėlės Palestinoje kabėjo ant plauko. 1248 m. rugpjūtį Liudvikas IX-asis išvyko į Egiptą su 100 laivų laivynu ir 35 tūkst. karių. Jo tikslas buvo paprastas: išsikelti Egipte, užimti pagrindinius šalies miestus ir po to juos apkeisti į musulmonų užimtas teritorijas Šventojoje žemėje. Tai jam iš pradžių sekėsi. Užėmęs įtvirtintą uostą Damjetą jis pradėjo Kairo puolimą, tačiau patvino Nilas ir tai sustabdė armijos judėjimą keletui mėnesių. Be to kelią į Kairą pastojo stipriausia Al-Mansutros tvirtovė, pastatyta and siauro pusiasalio šalia didelės Nilo kilpos. Ilgus mėnesius trukusi apsiaustis baigėsi katastrofa. Musulmonai nugalėjo kryžiuočius, sudegino jų laivyną, tiekusį maisto produktus, be to kryžiuočių stovykloje prasidėjo epidemijos, nes Nilu, kurio vandenį kariai gėrė plaukė tūkstančiai lavonų.
Ekspedicija žlugo, Liudvikas, pats užsikrėtęs kažkokia liga, turėjo trauktis į Damjetą, tačiau su kukliais savo armijos likučiais buvo paimtas į nelaisvę. Už jo išlaisvinimą teko sumokėti milžinišką išpirką.
