Skiautalūpis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Epipactis | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Skiautalūpis (lot. Epipactis, angl. Helleborine, vok. Stendelwurzen) – gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalų gentis. Daugiamečiai šakniastiebius turintys augalai, kurių stiebas daugiau ar mažiau išsilenkęs, su atokiai iššsidėsčiusiais lapais. Žiedai sukrauti vienašonėse kekėse. Žydi VI-VIII mėn. Auga pelkėtose vietose: pievose, krūmuose, miškuose, kartais pasitaiko ir apysausėse ar net ir visai sausose vietose, o taip pat lapuočių ir mišriuose miškuose.
Iš viso žinoma apie 10 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Lietuvoje auga trys rūšys:
- Tamsialapis skiautalūpis (Epipactis atrorubens). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Plačialapis skiautalūpis (Epipactis helleborine)
- Pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris)
- Trumpalapis skiautalūpis (Epipactis palustris). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
[taisyti] Literatūra
- Gudžinskas Z., Ryla M., 2006: Lietuvos gegužraibiniai (Orchidaceae). – Vilnius. 104 P. ISBN 9986-662-28-1.
 Tamsialapis skiautalūpis |
 Plačialapis skiautalūpis |
 Pelkinis skiautalūpis |
