Skirgaila
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie V.Krėvės dramą žiūrėkite: Skirgaila (drama).
Skirgaila (g. ~1353 m., mirė 1397 m. sausio 11 d.), lietuvių kunigaikštis. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos sūnus. 1383 ar 1384 m. apsikrikštijęs pagal katalikiškas apeigas gavo Kazimiero vardą, valdydamas Kijevą (1395-1397 m.) vadinosi stačiatikišku Ivano vardu. Buvo ūmaus būdo, garsėjo kaip mėgėjas išgerti.
1379 m. Skirgaila savo brolio Jogailos pavedimu lankėsi įvairiose Europos šalyse, informuodamas jų valdovus apie Jogailos ir kt. Algirdaičių apsisprendimą atsiversti į katalikybę. 1382 m. padėjęs Jogailai susigrąžinti iš Kęstučio 1381 m. prarastą valdžią (dalis istorikų mano, kad Kęstutis 1382 m. buvo nužudytas būtent Skirgailos nurodymu), Skirgaila už tai gavo Trakų ir Polocko kunigaikštystes (Trakus valdė 1382-1392, Polocką – 1386-1393 m.), o 1386 m. (oficialiai – 1387 m. balandį) – ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio vietininko Lietuvoje pareigas. 1385 m. vadovavo Jogailos atstovų deryboms su lenkų didikais dėl Jogailos ir Jadvygos vedybų bei Jogailos vainikavimo Lenkijos karaliumi.
1392 m. vasarą Jogailai savo vietininku Lietuvoje paskyrus Vytautą, Skirgaila kurį laiką liko tik Polocko kunigaikščiu. Vėliau (1393(?)-1395 m.) jis valdė dalį Volynės, o nuo 1395 m. – Kijevo kunigaikštystę. Mirė Kijeve nunuodytas lietuviškosios Rusios stačiatikių hierarchų nurodymu (?) ar apsinuodijęs alkoholiu. Palaidotas Kijevo Pečiorų vienuolyne.
