Tomo vaikystės Evangelija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tomo vaikystės Evangelija – ankstyvosios krikščionybės apokrifas. Manoma, kad tai buvo pirmas krikščionių bandymas aprašyti pirmuosius dvylika Jėzaus vaikystės metų, užpildant kitose evangelijose paliktą spragą.
Tekstas pasakoja apie Jėzaus vaikystę, kupiną fantastinių, kartais žiaurių stebuklų. Beveik kiekvienas epizodas yra palydimas stebuklo, demonstruojančio Jėzaus galybę. Jėzus prakeikia vaiką, trukdžiusį jam žaisti, ir vaikas ima džiūti, prakeikia berniuką, sudavusį jam į šoną, ir vaikas miršta. Kaimynus, pasiskundusius Jėzaus elgesiu, jis ištinka aklumu.
Tomo vaikystės evangelijoje nurodomas jos autorius – „izraelitas Tomas“, kurį buvo bandoma tapatinti su apaštalu Tomu. Anksčiausia įmanoma evangelijos parašymo data – 80 metai, kada pasirodė Luko evangelija, iš kurios nusirašyta istorija apie Jėzų šventykloje. Vėliausia įmanoma parašymo data – 185 metai, kada šv. Irenėjus pacituoja šio apokrifo tekstą.
Epizodas, kuriame Jėzus lipdo iš molio paukščius ir įkvepia jiems gyvybę, randamas ir Korane – pagal tai galima spręsti, kad tekstas darė įtaką VII amžiaus arabiškajai tradicijai.
