Apokrifas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apokrifas (gr. απόκρυφα – „paslėptieji“, „slaptingieji“) – abejotinos autorystės arba abejotino autentiškumo veikalas.
Judaizme ir krikščionybėje apokrifu vadinamas religinės literatūros veikalas, pripažintas klastote arba nesutampantis su oficialiu religiniu mokymu ir dėl to neįtrauktas į kanonines Biblijos knygas.
Turinys |
[taisyti] Ankstyvosios krikščionybės apokrifai
Ankstyviesiems krikščionims, be Nikėjos susirinkime kanononėmis pripažintų Naujojo Testamento knygų, buvo žinomi šie kūriniai:
[taisyti] Evangelijos
- Arabiškoji vaikystės knyga
- Egiptiečių Evangelija
- Jokūbo Protoevangelija
- Judo Evangelija
- Nikodemo Evangelija
- Petro Evangelija
- pseudo-Mato Evangelija
- Tomo evangelija
- Tomo vaikystės Evangelija
- Žydų Evangelija
[taisyti] Darbai
- „Didache“, arba „Dvylikos apaštalų mokymas“
- Jono darbai
- Tomo darbai
- Pauliaus darbai
- Piloto darbai
[taisyti] Apreiškimai
- Petro apokalipsė
- Pauliaus apokalipsė
- Abraomo testamentas
- Izaijo regėjimas
