Trinties jėga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trinties jėga – jėga, veikianti dviejų paviršių susilietimo regione, besipriešinanti jų judėjimui ar polinkiui judėti. Tai nėra pagrindinė jėga, nes ji susidaro iš atomų sąveikos elektromagnetinių jėgų. Kai kontaktuojantys paviršiai juda vienas kito atžvilgiu, trinties jėga jų kinetinę energiją verčia šilumine energija. Trintis tarp kietųjų kūnų ir skysčių (arba dujų) vadinama klampumu.
Klasikinė formulė dviejų kietųjų kūnų trinčiai (Coulomb friction):
,
čia:
- μ yra trinties koeficientas;
- N normalinė jėga, atsirandanti tarp paviršių (veikianti stamenai paviršiui);
- Ff trinties jėga arba didžiausia galima trinties jėga.