Ulmo mūšis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ulmo mūšis – Rusijos ir Austrijos karo su Prancūzija mūšis, įvykęs 1805 m. spalio mėnesį netoli Ulmo (Badeno-Viurtembergo žemė, Vokietija) tarp Austrijos ir Prancūzijos kariuomenių.
Austrijos kariuomenės pagrindinės jėgos, vadovaujamos feldmaršalo K.Mako (Karl Mack), nuo 1805 m. spalio mėnesio buvo sutelktos prie Ulmo. Austrams į pagalbą iš Ukrainos žygiavo M.Kutuzovo vadovaujama Rusijos kariuomenė. Napoleonas I siekė sutriuškinti Austrijos kariuomenę iki Rusijos kariuomenės atvykimo.
Persikėlę per Reiną, prancūzai apėjo austrus iš rytų, pietų ir vakarų, atkirsdami jiems kelią į Vieną ir Tirolį. Austrų mėginimas prasiveržti buvo nesėkmingas.
1805 m. spalio 14 – 15 d. prancūzai (120 000 žmonių) Ulme apsupo 23 000 Austrijos karių ir spalio 16 d. pradėjo Ulmą apšaudyti.
1805 m. spalio 17 d. K.Makas pasirašė kapituliacijos aktą, o spalio 20 d. Austrijos kariuomenė kapituliavo.
