Uzbekijos SSR
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
 |
|||||
| Gyvavimo laikotarpis | 1924 – 1991 | ||||
| Valstybinė kalba | Oficialiai valstybinės kalbos nebuvo. Faktiškai – uzbekų ir rusų | ||||
| Sostinė | Taškentas | ||||
| Plotas - Iš viso |
447 400 km² |
||||
| Gyventojų - Iš viso (1989) - Tankis |
19 906 000 44,5/km² |
||||
| Valiuta | rublis | ||||
| Laiko zona | UTC +5 | ||||
| Valstybinis himnas | Uzbekijos SSR himnas | ||||
Uzbekijos Tarybų Socialistinė Respublika (Uzbekijos TSR) – viena iš Tarybų Sajungos narių, gyvavusi nuo 1924 m. spalio 27 d. iki 1991 metų.
1924 m. Vidurinės Azijos politinių vienetų sienos buvo pakeistos pagal etnines linijas, nustatytas Lenino tautų komisaro, Josifo Stalino. Turkestano ASSR, Bucharos Liaudies Respublika ir Chorezmo Liaudies Respublika buvo sumaišytos, o jų teritorijos padalytos į atskiras sovietų socialistines respublikas, kurių viena buvo Uzbekijos SSR.
Iki 1929 m. Uzbekijos SSR sudėtyje buvo Tadžikijos ASSR, kuriai vėliau buvo suteiktas lygus statusas. [1930] m. Uzbekijos SSR sostinė perkelta iš Samarkando į Taškentą. 1936 m. Uzbekijos SSR prasiplėtė prijungus Karakalpakijos ASSR, atimtą iš Kazachstano SSR. Po Antrojo pasaulinio karo Kazachstano SSR ir Uzbekijos SSR teritorijų gabalėliai buvo dar keletą kartų perdalyti.
1928 m. prasidėjo žemės ūkio kolektyvizacija, trukusi iki 4 deš. pabaigos.
1937-38 m. „Didžiojo valymo“ metu buvo įvykdyta mirties bausmė daugeliui asmenų, paskelbtų nacionalistais, įskaitant Faizulą Chodžajevą, pirmąjį ministrą pirmininką.
Antrojo pasaulinio karo metais į Uzbekijos SSR iš nestabilių sričių vakarinėse TSRS dalyse buvo perkelta daugelis pramonės šakų, siekiant jas apsaugoti. Paskui gamyklas sekė daug rusų, ukrainiečių ir kitų tautų atstovų, keisdami respublikos demografinę padėtį. Demografija dar labiau pakito, kai Stalinas iš kitų SSRS sričių į Uzbekijos SSR perkėlė keletą etninių grupių, įtartų kolaboravimu su Ašies jėgomis. Tarp jų buvo nemažai korėjiečių, Krymo totorių ir čečėnų.
Sovietų laikais islamas tapo svarbiausiu komunistų valdžios antireliginės politikos taikiniu. Vyriausybė uždarė daugumą mečečių, o religinės mokyklos virto antireliginiais muziejais. Uzbekai, toliau praktikavę islamą, buvo paskelbiami nacionalistais ir dažnai būdavo įkalinami ar baudžiami mirties bausme. Teigiama sovietų laikų pusė buvo drastiškas neraštingumo sumažėjimas netgi kaimo vietovėse. Iki 1917 m. tik nedidelė gyventojų dalis buvo raštinga; sovietų valdymo metu ši dalis išaugo iki beveik 100 procentų.
Kitas svarbus veiksnys, vėliau sukėlęs katastrofiškus padarinius, buvo 7 deš. pradžioje gimusi iniciatyva palaipsniui respublikoje didinti medvilnės gamybą. Ši iniciatyva sukėlė pernelyg aktyvų žemių drėkinimui skirto vandens nuleidimą iš Amudarjos ir iš to kilusią Aralo jūros ekologinę karastrofą.
Iki 1990 m. Komunistų partija buvo vienintelė legali partija Uzbekijos SSR. Pirmuoju komunistų partijos sekretoriumi, arba jos vadovu visuomet buvo skiriamas uzbekas. Uzbekijos SSR daug metų valdė Šarafas Rašidovas, buvęs Uzbekijos Komunistų Partijos vadovu 1959–1983 m. Islamas Karimovas, Rašidovo įpėdinis. Vėliau I. Karimovas tapo liaudies demokratų partijos (LDP) vadovu, o 1990 m. tapo Uzbekijos SSR prezidentu.
1991 m. rugsėjo 1 d. Uzbekijos SSR buvo pervadinta Uzbekijos Respublika, tačiau formaliai liko SSRS sudėtyje iki 1991 m. gruodžio 26 d. Po galutinio Sovietų Sąjungos žlugimo Uzbekija tapo nepriklausoma valstybe. Karimovas iki šiol tebėra jos prezidentas.
