Vandens lėktuvas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vandens lėktuvas arba hidroplanas – tai orlaivis (dažniausiai lėktuvas), galintis pakilti ir nusileisti vandeniu.
Yra du vandens lėktuvų tipai:
- plūdinis lėktuvas, turintis plonus pontonus, sumontuotus po fiuzeliažu. Dažniausiai naudojamos dvi plūdės, tačiau Antro pasaulinio karo metu pasitaikydavo orlaivių, kurie turėdavo vieną plūdę po fiuzeliažu ir dvi mažesnes po sparnais. Toks lėktuvas su vandeniu liečiasi tik plūdėmis.
- skraidanti valtis su vandeniu liečiasi visu fiuzeliažu, todėl veikia taip pat, kaip laivo korpusas. Dauguma skraidančių valčių turi nedideles plūdes po sparnais, palaikančias jo stabilumą.
Amfibinis orlaivis gali pakilti ir tūpti tiek kietu paviršiu, tiek vandeniu.
Pirmąjį vandens lėktuvą 1910 m. išrado prancūzų inžinierius Henri Fabre, kurį pavadino „Le Canard“ (liet. antis). 1910 m. kovo 28 d. pirmo skrydžio metu pakilęs virš vandens nuskriejo 800 metrų.
1912 m. vandens lėktuvai buvo panaudoti kariniams tikslams, kriuos gabeno vandens lėktuvų lėktuvnešis „La Foudre“.
 |
Šis straipsnis apie aviaciją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
