Versalio sutartis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versalio taikos sutartis – taikos sutartis, pasirašyta 1919 m. birželio 28 d. Versalyje, kuria buvo užbaigtas Pirmasis pasaulinis karas.
[taisyti] Sudarymo eiga
1919 m. sausio 18 d. į Versalį susirinko sąjungininkai aptarti taikos sutarties. Vokietija buvo pakviesta tik 1919 m. balandžio 18 d.
[taisyti] Sutarties esmė
1919 m. birželio 28 d. Versalyje Vokietija pasirašė taikos sutartį su sąjungininkais. Taikos sutartimi Prancūzija gavo Elzasą ir Lotaringiją 1870 metų sienose, Belgija – Malmedi, Morene ir Eupenio apskritis, Lenkija – Poznanės provinciją, beveik visą Vakarų Prūsiją, Pomeranijos dalį su išėjimu į Baltijos jūrą. Dancigas paskelbtas nepriklausomu „laisvu miestu“, saugomu Tautų Sąjungos.
Šlėzvigo, Rytų Prūsijos pietinės dalies ir Aukštutinės Silezijos priklausomybė išspręsta 1920 vasario mėn. ir 1921 kovo mėn. plebiscito būdu. Plebiscitų pasekoje Šlėzvigo šiaurinė dalis atiteko Danijai, beveik visa Aukštutinė Silezija – Lenkijai, Rytinė Prūsijos dalis (Memelio miestas su apylinkėmis) perduotas Antantės tarybai, o vėliau, 1923 m. vasario mėn., prijungtas prie Lietuvos.
Saro sritis atiteko Tautų Lygai 15 metų laikotarpiui su anglių kasyklų perdavimu Prancūzijai. 1935 m. sausio mėn., atlikus Saro srityje referendumą, 93% balsavusių pasisakė už prijungimą prie Vokietijos.
