Viljamas Džeimsas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viljamas Džeimsas (William James, 1842 sausio 11 – 1910 rugpjūčio 26) – amerikiečių filosofas, psichologas.
[taisyti] V. Džeimso filosofija
V. Džeimsas plėtojo psichologinį arba instrumentinį pragmatizmą. Dėl to jis vadinamas instrumentalistu, t.y. teorijos – yra veiklos įrankiai, instrumentai, todėl kai kalbame apie teoriją reikia nurodyti kokios veiklos dalis yra ši teorija. V. Džeimsas mano, kad teisinga yra tik tokia idėja, tokia teorija, kuri padeda suvokti objektą, padeda pasiekti patenkinamų rezultatų ir turi praktinių padarinių individui, yra jam naudinga. Teorijos, idėjos, sąvokos traktuojamos kaip instrumentas, padedantis orientuotis pasaulyje, tvarkyti „sąmonės srauto“ chaosą. „Sąmonės srautas“ visada individualus. Pasak jo, elementarus psichinis faktas yra ne „mintis“ apskritai, ne „ta ar kita akimirka“, o „mano mintis“, „mintis priklausanti kam nors“. „Sąmonės srautas“ yra vieningas, tačiau jame galima išskirti atskirus išgyvenimus, jausmus ir mintis.
[taisyti] Svarbiausi darbai
- (1890) The Principles of Psychology
- (1892) Psychology (Briefer Course)
- (1897) The Will to Believe, and Other Essays in Popular Philosophy
- (1897) Human Immortality: Two Supposed Objections to the Doctrine
- (1902) The Varieties of Religious Experience: A Study in Human Nature
- (1907) Pragmatism: A New Name for Some Old Ways of Thinking
- (1909) A Pluralistic Universe
- (1909) The Meaning of Truth: A Sequel to „Pragmatism“
- (1911) Some Problems of Philosophy
- (1911) Memories and Studies
- (1912) Essays in Radical Empiricism
- (1920) Letters of William James
- (1920) Collected Essays and Reviews
