Vilniaus Aukštutinė pilis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aukštutinė pilis: 1. vakarinis bokštas; 2. pietinis bokštas (išlikę pamatai); 3. rūmai (likę griuvėsiai)
Žemutinė pilis: 4. vartai ir tiltas į miestą (Pilies gatvę); 5. kelias ir tiltas į Tilto gatvę; 6. arkikatedra; 7. Vyriausiojo tribunolo rūmai; 8. Vyskupų rūmai; 9. Valdovų rūmai (rekonstruojami); 10. rūmų sodas; 11. rūmų pastatas, nuo XVIII a. pab. arsenalas, dabar muziejus; 12. šiaurės rytų bokštas ir arsenalo vartai; 13. arsenalo kiemas
Vilniaus aukštutinės pilies liekanos stūkso Vilniuje, Gedimino kalno ovalioje aikštelėje, kurios ilgis 110-120 m, plotis 50-60 m. Kalno aukštis nuo papėdės yra 47-48 m. Kalno šlaitai – statūs (35'-40'), todėl ši pilis būdavo sunkiai įveikiama priešams.
Aukštutinės pilies, jos pastatų pradžia, siekia ankstyvojo geležies ar net žalvario amžiaus laikus. Tai sąlygojo tinkamos gamtinės, bei geografinės sąlygos.
Pagrindiniai pilies pastatai yra apgriuvę. Geriausiai yra išsilaikęs vakarinis bokštas, kuris vyrauja senamiesčio panoramoje. Dabar jis yra trijų aukštų, į viršų siaurėjantis. Šio bošto viduje yra gotikiniam stiliui būdingų architektūrinių detalių, mūro.
