Vynuoginė sraigė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Helix pomatia | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Vynuoginė sraigė (Helix pomatia) |
||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Vynuoginė sraigė (lot. Helix pomatia, vok. Weinbergschnecke) – 4-5 cm dydžio pilvakojų (Gastropoda) klasės moliuskas. Kiautas su 4-5 apvijomis, įvairiais atspalviais ir 3-5 neaiškiomis juostelėmis. Pati sraigė didelė, šviesiai geltonos spalvos, su labai plačia koja, kūno paviršius raukšlėtas.
Randama krūmuose, parkuose, retuose miškuose, soduose ant medžių. Minta kai kuriais žemesniaisiais grybais ir kerpėmis. XVI a. į Lietuvą vynuoginės sraigės buvo atvežtos iš Prancūzijos ir išplatintos didesnių dvarų parkuose ir miškuose, todėl ir dabar dažnai aptinkamos.
[taisyti] Naudojimas maistui
Tinkamai paruošta naudojama maistui.
Lietuvoje veikia Nacionalinė vynuoginių sraigių augintojų asociacija. Aplinkos ministro įsakymu dirbtiniu vynuoginių sraigių veisimu ir auginimu leidžiama užsiimti tik juridiniams asmenims. Respublikoje jas veisia, augina ir perdirba keturios įmonės – „Hesona“, „Gudukas“, „Arčia“ ir „Camargo". Perdirbtos sraigės eksportuojamos į Prancūziją, Belgiją, Kanadą, JAV. Neoficialiais duomenimis, 2003 m. maždaug 30 tonų perdirbtos sraigių produkcijos liko Lietuvoje. 2004 m. leidžiama surinkti 650 tonų gyvų vynuoginių sraigių. Vynuogines sraiges leidžiama rinkti iki liepos 10 d.
