Pilvakojai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Gastropoda | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
 Vynuoginė sraigė (Helix pomatia) |
||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
|
Pilvakojai (lot. Gastropoda) – rūšimis gausiausia moliuskų klasė. Juos nesunku atpažinti iš susisukusios kriauklės, kurioje yra vidaus organai. Šiuo metu žinoma apie 75 000 rūšių, t.y. 78% visų moliuskų yra pilvakojai. Pilvakojai gyvena ant žemės, jūroje ir gėlame vandenyje. Atskirų rūšių dydis skiriasi nuo mažiau nei 1 mm iki 1 metro. Kūną sudaro galva su čiuopikliais ir akimis, liemuo ir koja. Koja turi platų, pado formos, pagrindą, kurio pagalba šliaužia. Liemuo susuktas kriauklėje, kai kurių moliuskų ji redukuota (pvz., šliužų). Galvoje yra 1-2 poros čiuopiklių ir akys, kurios būna čiuopiklių viršutinėje ir apatinėje dalyje.
Turinys |
[taisyti] Virškinimo sistema
Moliuskų mityba įvairi: augalai ir gyvūnai, kuriuos gaudo burna, esančia galvos priekinėje dalyje pilvinėje pusėje. Į ryklę atsiveria seilių liaukos. Maistas per ryklėje esančią radule su chitininiais ar raginiais dantukais, patenka į ploną stemplę, kuri praplatėja į gurklį. Nusidėvėjus dantukams, nauji nebeatauga. Vidurinės žarnos priekinė dalis praplatėjusi ir sudaro skrandį. Moliuskai turi kepenis, kurios yra viduriniosios žarnos šoninės išaugos. Kepenų fermentai skaido angliavandenius. Užpakalinė žarna atsiveria į mantijos ertmę.
[taisyti] Kvėpavimo sistema
Kai kurios rūšys kvėpuoja ktenidinėmis žiaunomis, o sausumoje gyvenančios – plaučiais. Deguonis į kūną patenka ir tiesiogiai per drėgną odą. Pastarasis kvėpavimo būdas reikšmingesnis smulkioms rūšims, kurios turi menkesnius plaučius.
[taisyti] Kraujotakos sistema
Širdis yra visai arti kvėpavimo organų. Ji sudaryta iš 1-2 prieširdžių ir skilvelio. Tikro kraujo neturi. Jį atstoja hemolimfa – dažniausiai bespalvis skystis. Hemolimfa į įvairius organus neatneša deguonies ir maisto medžiagų. Hemolimfa iš skilvelio išstumiama į aortą, kuri šakojasi į dvi arterijas, o šios suskyla į daugybę kapiliarų. Per kapiliarus hermolimfa patenka į lakūnų sistemą.
[taisyti] Dauginimasis
Pilvakojai moliuskai išsivysto iš kiaušinių. Sausumos moliuskų jaunikliai atrodo lyg sumažintos suaugusių kopijos. Vandenyje gyvenantys moliuskai išsirita iš lervų ir lėtai augdami virsta suaugusiais moliuskais.
- Aptaškytoji sraigė (lot. Helix aspersa) – iki 8 cm užauganti sraigė, kilusi iš Europos ir vėliau paplitusi daugelyje šalių. Ji, kaip ir daugelis sraigių, yra hermofroditė, turi ir vyriškąją ir moteriškąją lytinę sistemą. Pieno spalvos kiaušiniai bręsta dirvoje.
Aptaškytoji sraigė yra pavojingas kenkėjas, naktimis ar po didelio lietaus nusiaubiantis soduose augančius minkštastiebius augalus. Sausu oru ji lindi savo kriauklėje angą užlipdžiusi išdžiuvusiomis gleivėmis. - Bokštenė (lot. Turritella communis). Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros moliuskas, galintis gyventi net labai šaltuose vandenyse. Labai susukta kriauklė užauga iki 6 cm aukščio. Bokštenė gyvena jūros grunte, minta iš vandens išfiltruotomis organinėmis medžiagomis. Žuvus moliuskams, tuščios kriauklės išplaunamos į krantą.
- Dėmėtoji aplyzija (lot. Aplysia punctata). Gyvena Atlanto vandenyne. Užauga iki 14 cm ilgio. Minta raudonaisiais dumbliais, kitais smulkiais jūrų gyviais. Iriasi raumeninga koja arba judindama siauras išaugas esančias ant nugaros. Išsirita iš kiaušinėlių, kurių vėriniai sudėti ant dugno gali siekti net 20 metrų. Kūnas kuprotas. Kriauklė plonytė ir trapi.
- Didžioji achatina (lot. Achatina fulica). Kilusi iš Afrikos ir paplitusi daugelyje tropinio klimato juostos šalių. Didžiausia sausumos sraigė, užauga iki 20 cm skersmens, gali sverti net 800 g.
Achatinos yra valgomos. Tai Pietryčiu Azijoje labiausiai nuostolių pasėliams pridarantis bestuburis. - Didžioji strombidė (lot. Strombus gigas). Gyvena Karibų jūroje. Užauga iki 23 cm ilgio ir 2 kg svorio. Minta negiliai jūros dugne esančiais dumbliais ir kitais jūrų gyviais. kriauklė susukta spirale, o jos anga uždaroma dangteliu. Dėl gražios ir ypač didelės kriauklės žmonės baigia išnaikinti šiuos moliuskus.
- Jūrinė ausinukė (lot. Haliotis rufescens). Šiaurės Amerikos vakarinės pakrantės moliuskas, užaugantis iki 25 cm ilgio. Seniau buvęs pagrindinis Amerikos indėnų maistas. Ausinukė turi neįprastos formos spiralinę kriauklę, kuri, moliuskui augant, smarkiai sukasi. Kriauklėje yra kelios kvėpavimo angos, o visas vidus padengtas perlamutru.
- Jūrų angelas (Sparnakojė sraigė) (lot. Clione limacina). Gyvena Arkties vandenyne, Ramiojo ir Atlanto vandenynų šiaurinėje dalyje dideliais (iki kelių kilometrų ilgio) būriais. Užauga iki 2 cm ilgio. Kūnas beveik peršviečiamas, su geltona juosta per nugarą. Minta jūrų augalais ir nedideliais gyvūnais. Ant plačios raumeningos kojos yra dvi į sparnus panašios išaugos, reikalingos irimuisi į priekį. Didžioji šių moliuskų dalis neturi kriauklių.
- Kūgenis (lot. Conus textile). Gyvena Ramiajame vandenyne ir Indijos vandenyne, koraliniuose rifuose ar smėlėtuose krantuose. Užauga iki 9 cm ilgio. Žinoma apie 500 kūgenių rūšių. Minta žuvimis ir kitais gyvūnais, kuriuos užmuša burnos ertmėje esančiomis nuodų liaukomis. Nuodai pavojingi net ir žmogui.
- Moliuskas klounas (lot. Chromodoris quadricolor). Gyvena Indijos vandenyne, Raudonojoje jūroje koraliniuose rifuose. Užauga iki 15 cm ilgio. Kvėpuoja nugaroje esančiomis ryškiaspalvėmis žiaunomis. Neturi kriauklės, tačiau nežiūrint to, yra vienas spalvingiausių jūrinių gyvūnų. Ryški spalva įspėja priešus apie pavojų. Užpulti suleidžia į užpuoliką nuodingas adatėles.
- Paprastoji bukcina (lot. Buccinum undatum). Atlanto vandenyno dugne (iki 100 m gylyje) su kriaukle 12 cm ilgio siekiantis moliuskas. Pro ilgą vamzdelį (sifoną) traukiamas maitinimuisi reikalingas vanduo. Bukcinų patelės deda dideles (daugiau negu milijoną) kiaušinių kolonijas, iš kurių subręsta tik keletas. Daugelį kiaušinių išplauna į krantą, likusiais minta besivystantys jaunikliai.
- Paprastoji lėkštelė (lot. Patella vulgata). Ant Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros pakrančių uolų gyvenantis moliuskas. Kriauklė gali siekti 6 cm skersmens. Atoslūgio metu jos būna prisitvirtinusios prie akmenų, o prasidėjus potvyniui, šliaužioja akmenimis, ieškodamos maisto. Dėl kūgio formos kriauklių, nebijo bangų mūšos. Dantukais lėkštelės nugraužia dumblius ir kitus smulkius augalus nuo akmenų.
- Paprastoji litorina (lot. Littorina littorea). Gyvena ant Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros pakrančių uolų. Atoslūgio metu litorina slepiasi uolų plyšiuose. Kojos užpakalinėje dalyje turi dangtelį (lot. Operculum), kurio gleivėmis užlipdoma kriauklės anga kai litorina bando slėptis.
- Purpurinis mureksas (lot. Murex brandaris). Gyvena Viduržemio jūroje. Pasiekia 7 cm ilgį. Aptinkami koraliniuose rifuose ir netoli jūros pakrančių. Minta mažesniais moliuskais ir kitais gyviais. Mureksų kriauklės gali būti įvairių formų: išsišakojusios, spiralinės. Iš šio moliusko gaunami purpuro spalvos dažai, iš ko ir kilęs jų pavadinimas.
- Tamsusis plikšliužis (lot. Arion ater) – šliužas, neturintis kriauklės, užaugantis iki 15 cm ilgio. Paplitęs Europoje. Lėtai judėdamas, po savęs palieka gličių gleivių žymę. Minta pūvančiais augalais, kritusių šliužų liekanomis. Maistą randa čiuptuvais.
- Tigrinė ciprėja (lot. Cypraea tigris). Indijos ir Ramiojo vandenynų gyventoja. Užauga iki 9 cm ilgio. Šliaždamos dugno akmenimis minta dumbliais ir kitais nedideliais jūrų gyvūnais (pvz., pintimis. Kriauklė pieno spalvos, išmarginta rudomis dėmėmis, primenančiomis tigro kailį, labai glotnus paviršius. Kai kurios tautos šio moliusko kriaukles naudoja kaip piniginį vienetą.
- Turklys (lot. Lymnaea stagnalis). Gyvena Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Kriauklė užauga iki 5 cm ilgio. Turklys beveik niekad neišlipa iš vandens ir kvėpuoja plaučiais. Minta mikroskopiniais jūriniais augalais ir mirusiais gyvūnais. Tinkami auginti akvariumuose, nes nuėsdami nuo stiklo dumblius, palaiko švarą. Moliuskai turi ir vyriškuosius ir moteriškuosius organus, kiaušinius deda ant povandeninių augalų lapų.
- Vynuoginė sraigė (lot. Helix pomatia)
- (lot. Ariolimax columbianus) – Amerikos šiaurės vakarinėje dalyje apie 5 metus gyvenantis ir siekiantis 20 cm ilgio gyvūnas. Tai didžiausias Šiaurės Amerikos sausumos moliuskas. Būna geltonos arba žalios spalvos, mėgsta tamsias, drėgnas vietas, sutinkamas spygliuočių miškuose. Išsivysto iš kiaušinių, kurių apie 100 patelė padeda kiekvienais metais. Minta grybais ir pūvančiomis organinėmis medžiagomis.
- (lot. Ianthina ianthina). Tropinio klimato juostos gyventojas. Kriauklė užauga iki 2 cm aukščio. Ianthina keliauja jūromis apsivertusi žemyn galva ir apsigaubusi gleivių burbuliukais, kurie sukietėję išlaiko sraigę vandens paviršiuje. Minta įvairiais kelyje pasitaikančiais nedideliais gyvūnais, pvz., vevelijomis. Įvairiaspalvės moliuskų kriauklės išplaunamos į krantą, tačiau dėl trapumo tuoj pat subyra į smulkias dalels.
- (lot. Ocenebra erinacea). Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje su kriaukle iki 6 cm ilgio užaugantis plėšrusis moliuskas. Minta austrėmis, savo aštriais mikroskopiniais dantukais per kelias savaites pragręžus austrių kiautus.
[taisyti] Šeimos
- Kūgeniniai (Conidae)
- Kauriniai (Cypraeidae)
- Mureksiniai (Muricidae)
- Voliutiniai (Volutidae)
[taisyti] Lietuvos pilvakojų moliuskų šeimos
- Kūdrinukiniai (Lymnaeidae)
- Diskasraiginiai (Planorbidae)
- Kriaukleniniai (Cochlicopidae)
- Verpstukiniai (Clausiliidae)
- Sukteniniai (Vertiginidae)
- Šliužiniai (Limacidae)
- Dirvašliužiniai (Agriolimacidae)
- Plikšliužiniai (Arionidae)
- Helicidai (Helicidae)
ir kt.
