Šaknis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šaknis – požeminis augalo organas. Šaknis, įsitvirtinusi dirvožemyje, padeda augalui išsilaikyti, o taip pat siurbia iš žemės vandenį, jame ištirpusias mineralines druskas.
Turinys |
[taisyti] Požeminės augalo dalys
Požeminės augalų dalys nemato šviesos ir dažniausiai būna baltos arba rudos spalvos. Nuo augalo rūšies ir augimo vietos priklauso jų forma ir išsidėstymas: paviršiuje ar giliai, stipriai ar silpnai jos įsišaknija.
[taisyti] Šaknų sistemos
Skiriamos liemeninės ir kuokštinės šaknų sistemos.
- Liemeninė šaknų sistema turi storą pagrindinę šaknį ir daug atsišakojančių šoninių šaknų. Daugiamedžių augalų pagrindinė šaknis paprastai kaupia maisto medžiagų atsargą. Kai kurių vienmečių augalų pagrindinė šaknis gali būti plona, mechaniškai silpna, veikianti tik kaip „laidžioji sistema“ vandeniui, mineralinėsm ir maisto medžiagoms gabenti (pvz., žliūgė), tokias šaknis dar vadina siūlinėmis šaknimis.
- Kuokštinė šaknų sistema būdinga vienaskilčiams augalams. Pagrindinė šaknis greitai sustoja augti, o iš jos išaugusios šoninės šaknys atlieka pagrindinės šaknies funkcijas (dažnai – ir pridėtinės šaknys, išaugusios iš patinės stiebo dalies). Kuokštinės sistemos atvejis yra svogūno (pakitusio ūgio) šaknų sistema.
- Šakniastiebis su šaknimis – tai irgi gali būti laikoma ypatingu šaknų sistemos tipu.
[taisyti] Šaknų rūšys
- Pagrindinė šaknis
- Šoninės šaknys – atsišakoja nuo pagrindinės šaknies. Skiriamos pirmos eilės, antros eilės ir pan. šoninės šaknys (pagal tai, no kurios šaknies atsišakoja)
- Atraminės šaknys – orinės šaknys, kurios įsiskverbusios į gruntą įsišaknyja (monstera).
- Kuokštinės šaknys (siurbiamosios) – smulkiausios šoninės šaknys. Kaip tik jos ir siurbia iš dirvožemio vandenį. Todėl kuokštinės šaknys dar vadinamos siurbiamosiomis.
- Paviršinės šaknys – keroja negiliai ar į šonus. Jas turi augalai, neišauginantys gilyn siekiančios pagrindinės liemeninės šaknies (azalija).
- Pridėtinės šaknys – išauga įpjovimų ar įtrūkimų vietose, auginiuose arba apdorojus vienaskilčius augalus augimą bei šaknijimąsi skatinančiomis priemonėmis.
- Šaknies kaklelis – tarpinė vieta tarp šaknies ir augalo ūglio ašies. Kai kurių rūšių labai jautrus.
- Šaknų gniužulas – šaknų apraizgyta žemė (kitaip šaknų ar gėliapuodžio gniužulas).
[taisyti] Į šaknis panašūs organai
Kai kurie augalai turi šakniastiebius arba pakitusius ūglius (šakniagumbius, svogūnus), kurie tarsi požeminės atsargų saugyklos kaupia augalui reikalingas medžiagas.
- Svogūnas – sustorėjęs požeminis stiebas, kurio ūglio ašis itin sutrumpėjusi. Ant jo išauga mėsingi žvynai arba lukštai, sudaryti iš lapo pagrindo arba apatinių lapų. Svogūnas skirtas maisto atsargoms kaupti (meilenis).
[taisyti] Pakitusios šaknys
- Šakniagumbis – sustorėjusios, mėsingus gumbus sudariusios pagrindinė ir/ar šoninės šaknys. Gumbų parenchimoje kaupiamos maisto medžiagos (jurginas, pavasarinis švitriešius, pievinė vingiorykštė).
- Šakniavaisis (tiksliau – šakniaropė) – sustorėjusi pagrindinė šaknis, kurioje kaupiamos atsarginės maisto medžiagos. Į ją paprastai įeina ir pakitusi pati apatinė stiebo dalis (hipokotilis). Tai ropė, ridikas, morka, runkelis ir kt.
- Orinės šaknys – jose yra angelės, orui įkvėpti. Sugeba tiesiai iš oro siurbti drėgmę, šiek tiek mineralinių medžiagų, paima kiek deguonies. Pasiekusios dirvą jos įsišaknyja ir virsta atraminėmis šaknimis (monsteros). Jas turi daugelis atogražų miškų augalų (orchidėjos, jų orines šaknis dengia sidabrinė odelė).
- Redukuotos šaknys – turi čiuptukus, siurbtukus, kuriais prisitvirtna prie kitų augalų ir siurbia maisto medžagas (pvz., parazitiniai augalai, amalas, brantas ir kt.).
- Kimbamosios šaknys – šliaužiojantys ir laipiojantys augalai jomis tvirtinasi prie medžių kamienų, sienų bei atramų.
[taisyti] Šaknų panaudojimas
Įvairių augalų šaknys panaudojamos įvairiai.
Šakniavaisiai naudojami kaip daržovės (morkos, ridikėliai, burokėliai), kaip pašaras (runkeliai), kaip augalai maisto medžiagoms gaminti (cukriniai runkeliai).
Kai kurių augalų šaknys naudojamos kaip medžiaga pynimui. Pvz., Lietuvoje iš medžių smulkių šaknų pinami krepšiai.
Augančių augalų šaknys naudojamos gruntui sutvirtinti. Pvz., kopų smėliui Lietuvos pajūryje, statiems šlaitams (piliakalnių, upių krantų).
