Šiaurės Airija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | anglų, airių | ||||
| Sostinė | Belfastas | ||||
| Didžiausias miestas | Belfastas | ||||
| Valstybės vadovai | Elžbieta II
Karalienė
Tonis Bleras
ministras pirmininkas
Peter Hain
Sekretorius
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
13 843 km² (-) - |
||||
| Gyventojų - 2004 - Tankis |
1 710 300 (-) 122 žm./km² (-) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 33,23 mlrd. $ (-) 19,603 $ (-) |
||||
| Valiuta | svaras sterlingų | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC 0 UTC+1 |
||||
| Nepriklausomybė -
|
- - |
||||
| Valstybinis himnas | Šiaurės Airijos himnas | ||||
| Interneto kodas | .uk | ||||
| Šalies tel. kodas | +44 | ||||
Šiaurės Airija (angl. Northern Ireland, air. Tuaisceart Éireann) – Jungtinės Karalystės dalis, esanti Airijos salos šiaurės rytinėje dalyje, geografiškai nepriklausanti Didžiajai Britanijai. Sostinė – Belfastas. Plotas – 14,1 tūkst. km²; 1,69 mln. gyventojų (2001).
Šiaurės Airija apima didžiąją dalį istorinės Alsterio karalystės, todėl kartais yra vadinama Alsterio vardu.
[taisyti] Istorija
Šiaurės Airiją britai kolonizavo XVII a., čia atkeldami protestantus iš Anglijos ir Škotijos. Oficialiai Jungtinės Karalystės dalimi ji tapo 1922 m., po Airijos salos padalijimo į Šiaurės Airiją ir Airijos Laisvąją Valstybę (dabartinė Airijos Respublika). Nuo 1922 iki 1972 metų provincija turėjo atskirą parlamentą (Stormont, taip pavadintą Belfasto rajono vardu). Apie 1968 m. regione įsiplieskė nesutarimai tarp protestantų daugumos ir katalikų mažumos, dėl to buvo paleistas parlamentas ir įvestas tiesioginis valdymas iš Londono. Tik 1998 m. buvo pasirašyta taikos sutartis tarp abi bendruomenes atstovaujančių politinių partijų bei Jungtinės Karalystės ir Airijos Respublikos vyriausybių. Sutartyje buvo numatytas vietos parlamento (asamblėjos) atkūrimas bei sukarintų respublikonų ir lojalistų grupuočių nusiginklavimas. Tačiau faktiškai IRA (Airių Respublikonų armija} ginklus sudėjo tik 2006 m. 2006 m. spalio 14 d. Jungtinės Karalystės ir Airijos Respublikos parengtas sutarties projektas leistų atkurti Š. Airijos savivaldą.
2007 m. kovo 7 d. įvyko rinkimai į Šiaurės Airijos asamblėją, kuriuose balsų daugumą gavo Demokratinė unionistų partija (DUP) ir IRA politinis sparnas Sinn Fein (air. Mes patys). Nepaisant esminių skirtumų dėl regiono statuso, šių partijų lyderiai Ian Paisley ir Gerry Adams sutarė iki 2007 m. gegužės 8 d. sudaryti bendrą vyriausybę.
[taisyti] Demografija
Maždaug 44 procentai gyventojų – katalikai, kurie yra daugiausia airių kilmės ir susijungimo su Airijos Respublika šalininkai, nors daugelis jų mažai ar visai nemoka airių kalbos. Regione dar gyvena anglų ir škotų palikuonys, kurie yra protestantai, kurių dauguma yra unijos su Didžiąja Britanija šalininkai. Aštrūs nesutarimai tarp airių katalikų ir anglų protestantų.
