Šokas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šokas (pranc. choc – „smūgis“) – tai sunkus kraujo apytakos sutrikimas. Šoko pasekmė yra audinio hipoksija dėl nepakankamo deguonies tiekimo arba įsisavinimo. Nepakankama perfuzija sukelia anaerobinį ląstelių metabolizmą, dėl kurio ima gamintis didelis pieno rūgšties kiekis. Taigi, šokas pats savaime nėra liga, o sudėtinė patofiziologinė būsena, kuriai būdingi įvairių organų simptomai. Tokia būsena reikalauja skubaus diagnozavimo ir gydymo, nes delsimas gali pasibaigti paciento mirtimi. Šoką gali sukelti įvairios priežastys: traumos, infekcijos, alerginės reakcijos, apsinuodijimai, širdies veiklos sutrikimai ir kt., tačiau įvairių priežasčių sukelta patologinė organizmo būklė šoku vadinama tik tada, kai sutrinka kraujo cirkuliacija, o mikrocirkuliacija nesugeba aprūpinti ląstelių deguonimi ir pašalinti medžiagų apykaitos produktų. Biocheminiai organizmo ląstelių pakitimai, būdingi šoko atveju, dažnai išsivysto prieš nukrentant paciento kraujo spaudimui ir prieš pasirodant kitiems tipiškiems šoko simtomams.
Pasak garsaus prancūzų chirurgo – Delorje: „Šoką lengviau atpažinti, nei aprašyti, ir lengviau aprašyti, nei duoti jam apibrėžimą.“
