Žiedadulkė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žiedadulkė – smulkus, 0,008-0,2 mikrometro skersmens augalo dulkinės darinys. Jaunos žiedadulkės yra vienaląstės. Jų protoplaste yra stambus branduolys, tiršta protoplazma su daugeliu atsarginių maisto medžiagų ir vakuolė. Iš atsarginių medžiagų vyrauja krakmolas ir cukrus, mažiau yra baltymų ir riebalų. Suaugusios žiedadulkės protopastas dalijasi į dvi nelygias ląsteles, tačiau jos nepersiskiria ir skersinė sienelė nesusidaro. Didesnioji ląstelė vadinama vegetatyvine, ir iš jos išauga dulkiadaigis. Mažesnioji ląstelė vadinama generatyvine ir jos branduolys dar kartą dalijasi: taip susidaro dvi lytinės ląstelės, kurios vadinamos spermiais. Kai žiedadulkė patenka ant piestelės, ji sudygsta. Tai miniatiūrinis vyriškasis gametofitas.
Daugumos augalų žiedadulkės yra su dvigubu apvalkalėliu, iš kurių vidinis yra plonas, celiuliozinis ir vadinamas intina, o išorinis storas, išmargintas, ir vadinamas egzina. Egzinoje lieka keletas nesustorėjusių vietų, kurios vadinamos diegavietėmis. Žiedadulkėms kenkia drėgmė, todėl žieduose yra nemažai prisitaikymų, apsaugančių žiedadulkes nuo lietaus lašų. Kai žiedadulkių mažiau patenka ant žiedų purkos, gaunamas mažesnis sėklų derlius.
Žiedadulkės būna labai įvairios formos (pav.). Kiekvienai augalo rūšiai būdinga pastovi žiedadulkių forma. Joms spalvą suteikia karotinoidai.
Iš žiedadulkių galima apibūdinti augalų liekanas, išgulėjusias žemės kloduose kelis milijonų metų.
