Alelkaičiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| LDK didikų giminės | |
|---|---|
|
|
|
|
Alelkaičiai arba Olelkaičiai (lenk. Olelkowicze-Słuccy) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų ir didikų Gediminaičių giminė, kilusi iš Algirdo vaikaičio Aleksandro Olelkos ir jo žmonos, Sofijos Vytautaitės ir Vasilijaus I dukters, Maskvos didžiosios kunigaikštytės Anastasijos.
[taisyti] Valdos ir įtaka
Pagrindinės Alelkaičių valdos buvo Slucko ir Kopylio dalinės kunigaikštystės, paveldėtos iš Vladimiro Algirdaičio, taip pat Kijevo dalinė kunigaikštystė. 1528 m. jų valdose buvo apie 7000 dūmų, pagal turtą tarp turtingiausių didikų ir kunigaikščių giminių jie užėmė 4 vietą.
XV-XVI a. užėmė privilegijuotą padėtį valstybės valdžioje – buvo Ponų tarybos nariai, pretendavo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą, ne kartą rengė sąmokslus ir buvo už tai baudžiami. Pasižymėjo kovose su totoriais.
Po 1569 m. Liublino unijos Alielkaičių įtaka valstybėje sumažėjo, o 1568 m. mirus paskutiniam vyriškosios giminės palikuoniui Jurgiui III, o jo dukrai Sofijai ištekėjus už Jonušo Radvilos, Slucko ir Kopylio kunigaikštystės atiteko Radviloms.
[taisyti] Giminės atstovai
- Simonas I (1420-1470) – Aleksandro sūnus, Kijevo kunigaikštis, kandidatas į Lietuvos Didžiuosius Kunigaikščius
- Mykolas Alielkaitis (?-1481) – Aleksandro sūnus, LDK vietininkas Novgorode, nubaustas mirties bausme už sąmokslo prieš Kazimierą organizavimą
- Simonas II Alielkaitis (?-1505) – Mykolo sūnus, 1492 m. pretendavo į LDK sostą
- Jurgis I Alielkaitis (1492-1542) – Simono II sūnus, pasižymėjo kovose su Krymo totoriais
- Jurgis II Alielkaitis (?-1579) – 1572 m. pretendentas į LDK sostą
