Pliateriai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| LDK didikų giminės | |
|---|---|
|
|
|
|
Pliateriai (vok. Plater, Plaeter) – Lietuvos bajorų magnatų giminė, turinti grafų titulą ir atskirą herbą (Herb Plater). Devizas lotynų kalba: Melior mors macula (Geriau mirtis negu negarbė). Susiskirsčiusi į dvi šakas: Broel Plater ir Zyberg Plater. Herbas – aukso spalvos skydas, per kurį skersai eina trys raudonos juostos. Tokia pat juosta eina nuo dešiniojo skydo krašto iki kairiojo apačios.
Turinys |
[taisyti] Genealogija
Giminė kilusi iš Šveicarijos Broel apylinkių ir Vestfalijos (Vokietija), kur 1180 m. pirmakart paminėtas Humpertus von dem Broel genannt Plaeter (Broel, pramintas Plater) laikomas visu Platerių protėviu. Į Lietuvą Pliateriai atėjo per Livoniją.
Giminės atstovai turėjo įvairias, bet panašias pavardes: Vokietijoje – Plater-Syberg Plater -Sieberg, Plater-Zyberk, Zyberg – Plater, Lenkijoje – Broel Plater, Plater Broel bei Plaeter, Belgijoje- Plater Zyberk, Lietuvoje, Latvijoje – Pliateris, Plioteris, vėliau Платер-Зиберг. Šaknies balsio kitimas salygotas vokiškos rašybos ypatybe – ae atitinka ä, tariama kaip tarpinis garsas tarp ia ir io .
Livonijoje šios giminės atstovai įsikūrė XIII a. Jų proprosenelis buvo Livonijos ordino riteris Hereboldas Pliateris (von dem Broele gennant Plater). Vienas Pliaterių 1292 m. buvo Livonijos maršalas, jo sūnus – Dinaburgo (Daugpilis) komturas, Liksnos dvaro šeimininkas. Livonijai tampant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi, Henrikas Pliateris buvo Livonijos delegacijos narys, o jo brolis Vilhelmas Pliateris dalyvavo Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro karuose su Maskva. Daugelis Lietuvos kariuomenėje tarnavusių Pliaterių už tarnybą gavo žemės ir įsikūrė Lietuvoje. Septyni iš jų 1695–1795 m. buvo Lietuvos senatoriai, keli Abiejų Tautų Respublikos Seimų atstovai. Jie turėjo dvarus Rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje. Tačiau Pliateriai daugiau garsėjo ne savo turtais, o patriotizmu ir ypatingu garbes suvokimu.
[taisyti] Pliateriai ir jų dvarai Latvijoje
Liksna – pagrindinis Pliaterių dvaras. Jo šeimininkais buvo:
- Kazimieras Konstantinas Plateris (1749–1807 m.) – seniūnas, kaštelionas, rašytojas, Targovicos konfederacijos narys, Lietuvos pakancleris, viešai reikalavęs panaikinti baudžiavą.
- Mykolas Pliateris – Lietuvos pakanclerio sūnus
- Juozapas Pliateris-Zybergas – Livonijos vaivada
- Henrikas Plateris-Zybergas
- Mykolas Pliateris-Zyberkas (Michał Plater-Zyberk) (m. 1862/1863 m.) – Vilniaus vicegubernatorius. Žmona Izabelė Helena, pas juos augo Emilija Pliaterytė. Jų sūnūs:
- Liudvikas Pliateris-Zybergas – 1831 m. sukilimo dalyvis.
- Kazimieras Bartolomiejus Pliateris-Zybergas.
Bebrenės pilis – nuo 1570 m. priklausė Plater Zybergų giminei.
- Izabelė Helena fon Zyberga (1785–1849 m.), baronienė, sujungė savo Pilskalnės, Kazimiriškių ir kt. dvarus su savo vyro grafo Mykolo Pliaterio dvarais.
- Stanislovas Kostka Pliateris-Zybergas (1823 m. gruodžio 6 d. – 1895 m. rugsėjo 29 d.) – Mykolo Pliaterio sūnus, pradėjo statyti dvaro rūmus
- Juozapas Marijus Pliateris-Zybergas (1859–1933 m.) – paskutinis Bebrenės dvaro šeimininkas, baigęs dvaro statybą.
- Konstantinas Liudvikas Pliateris 1750 – 1791 m. pastatė Kraslavos pilį, o 1759 m. pagal architekto A. Parokko projektą – didelį triaukštį baroko stiliaus pastatą, kurio pirmame aukšte buvo Pliaterių giminės rezidencija, antrame ir trečiame – biblioteka.
Šlosbergo dvaras Kurše
- Kazimieras Bartolomiejus Pliateris-Zybergas – 1831 m. sukilimo dalyvis, jo duktė:
- Cecilija Pliaterytė (Cecylia Plater-Zyberk) (1853 – 1920) – pedagogė, visuomenės veikėja, publicistė
[taisyti] Pliateriai ir jų dvarai Lietuvoje
- Dvaras ir žemės 1669 m. mirus paskutiniam Radvilų šakos atstovui Boguslavui Radvilai, atiteko grafams Pliateriams.
- Emerencijona ir Jonas Liudvikas Pliateriai – 1738 m. Dusetose pastatė prieglaudą
- Liudvikas Pliateris – Jono Liudviko Pliaterio sūnus, prie Žalvės ežero 1748 m. pradėjęs statydintis Antazavės dvarą pagal L.Stuokos-Gucevičiaus projektą. Mirus grafui, jo žmona Kunigunda Vollovič-Pliaterienė pastatė Antazavės bažnyčią. Jie išaugino tris sūnus:
- Pranciškus Ksaveras Broel-Pliateris (1785-1837 m.). Žmona Ona (mergautinė pavardė Anna fon Moll) (1795-1830 m.) iš Imbrado. Duktė Emilija Pliaterytė 1831 m. sukilimo didvyrė.
- Mykolas Broel-Pliateris – Dusetų dvaro šeimininkas.
- Kasparas Broel-Pliateris – Antazavės dvaro šeimininkas.
Malšinant 1831 m. sukilimą, dvaras iš Pliaterių atimtas, rūmai apiplėšti ir sugriauti.
- Pliateriams ir jų giminėms Liaduchovskiams iš Kurklių dvaro priklausė 1748-1923 m.
- Cezaris Plateris (1810-1869 m.) – 1831 m. sukilimo dalyvis, 1831 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje įkūrė Lietuvos ir Rusijos žemių draugiją.
- Vladislovas Plateris
Antazavės dvare 1831 m. kovo 25 d. Emilija Pliaterytė parašė pareiškimą, kuriame pranešė apie savo sprendimą prisidėti prie sukilėlių. Grafų Pliaterių palikuonė Liudvika Ropaitė (Ludwiga fon Ropp).
Deguliai
- Dvaras prie geležinkelio stotelės iš Utenos į Vilnių priklausė Marikoniams. Dvarui priklausė Ignapolio ir Noliškėlių palivarkai. Atiteko paveldėtojai – Stefanijai Piotuchovai Pliaterienei ir Mykolui Pliateriui, Emilijos Pliaterytės broliui. Per 1831 m. sukilimą prie dvaro įvyko sukilėlių kautynės su rusų kariuomene, kuriose Emilija buvo sužeista. Dvaras sudegintas, jo savininkai ištremti. Pliaterienė, grįžusi iš Sibiro su sūnumi Mykolu Justinu Ksaverijumi, gavusi caro malonę, susigrąžino Degulių dvarą.
- 1862 m. Henrikas Zyberk Pliateris įsigijo Kurtuvėnų žemes. Vietoje senųjų dvaro rūmų pastatyti nauji. Pertvarkytas ir juos supęs parkas.
- Liudvikas Pliateris – Henriko sūnus. Vedė Teresę Zamoiską. Sumaniai vadovavo dvarui, rūpinosi miestelio gerove. Buvo įrengta apie 400 tvenkinių, veikė aktyvus kultūros centras. 1901 – 1903 m. dvare gyveno ir grafų vaikus mokė Povilas Višinskis. Per Pirmąjį pasaulinį karą dvaras nukentėjo nuo gaisro. 1940 m. tarybų valdžia dvarą nacionalizavo.
- 1717 m. šį dvarą Pliateriai išlošę kortomis. Dvaras ir parkas priklausė Konstantinui Broel Pliateriui (1847–1899 m.) Po jo mirties dvarą paveldėjo jo vyresnioji dukra Olga. Po Pirmojo pasaulinio karo Plinkšių rūmus nusipirko Lietuvos valdžia ir čia įkūrė žemės ūkio mokyklą.
- 1842 m. dvarą iš Pilsudskių perėmė Stemplių dvaro savininkas Kazimieras Plateris, kuris 1860 m. jį perleido savo sūnėnui, Vilkėno dvarininko Pranciškaus Platerio sūnui, Vladislovui Plateriui.
- Andrius Broel-Pliateris Šateikių dvarą 1717 m. nusipirko iš Sapiegų. Šateikius Pliateriai valdė iki 1940 m. 1845 m. Šateikių Bukantės dvarelyje gimė Julija Beniuševičiūtė Žymantienė – Žemaitė.
- Kariolanas Broel Pliateris – Andriaus Broel Pliaterio sūnus
- Pranciškus Plateris – 1862-1875 m. pastatė Šateikių bažnyčią.
- Vilhelmas Jonas Pliateris (?-1769 m.) – Šateikių dvaro savininkas, 1766 m. gegužės 22 d. už 714 tūkstančių lenkų auksinių iš Vilniaus vaivados Mykolo Kazimiero Oginskio kartu su kitais dvarais nusipirko ir Švėkšnos dvarą. Mirė palikdamas nepilnamečius sūnus:
-
- Antanas Pliateris – paveldėjo Šateikius.
- Jurgis Pliateris – paveldėjo Švėkšną. Žmona – kunigaikštytė Karolina Giedraitytė. 1820 m. Švėkšnos dvarą pasidalino keturi Jurgio Pliaterio sūnūs:
-
-
- Jurgis Pliateris (1810-1836 m.) – valdė Gedminaičių dvarą, žmona – Natalija Mikševičiūtė, kilusi iš Upytės, su ja turėjo sūnų Teodorą (1836–1899 m.), kuris būdamas 18 metų nelaimingai nukrito nuo arklio, susitrenkė galvą ir 40 metų išbuvo psichiniu ligoniu. Daugiau palikuonių ši šaka neturėjo.
- Pranciškus Pliateris – gavo Vilkėno dvarą, čia pastatė vandens malūną. Užaugino sūnus Vladislovą, paveldėjusį Pajūralio dvarą ir Aleksandrą Konstantiną Mykolą, kuris turėjo dukterį Janiną Pliaterytę.
- Steponas Pliateris (1802–1864 m.) – valdė Švėkšnos dvarą. Jo sūnus Adomas Pliateris (1836-1909 m.) 1880 m. šalia senojo dvaro pastatė vilą „Genovefa“, pavadintą žmonos Genovaitės vardu. Su ja turėjo du sūnus:
- Marijonas Vandalinas Pliateris (1873 – 1951 m.). – valdė Veprių dvarą netoli Ukmergės ir fundavo Veprių bažnyčios statybą.
- Jurgis Pliateris (1875-1943 m.) – paveldėjo Švėkšnos dvarą, vedė tėvo pusbrolio, Vilkėnų dvaro savininko, Aleksandro dukrą Janiną Pliaterytę. Sūnus – teisininkas Aleksandras Pliateris (1913-1997 m.)
-
- Veprių dvaras yra 17 km į pietvakarius nuo Ukmergės, Veprių miestelyje, šalia Veprių ežero. Adomas Alfredas Pliateris jį įsigijo XIX a. pabaigoje iš Ksavero ir Onos Podbereskių. Tuometinė dvaro sodyba buvo vienaaukštė, o prie jos vakarinės sienos pristatytas dviaukštis penkiaašis, stačiakampio formos pastatas su keturių kolonų portiku jai suteikė rūmų išvaizdą. Pliateriai išplėtė dvarą ir parką, pastatė spirito varyklą. Marijonas Vandalinas Pliateris dvarą valdė iki 1923 m. kai jį nusavino valstybė. Pliateriai išvyko į Lenkiją, išpardavę likusį turtą.
[taisyti] Kiti Pliateriai
- Adomas Antanas Pliateris (Adam Antoni Plater) (1790 – 1862) – dvarininkas, zoologas
- Antanas Pliateris-Zyberkas (Antoni Plater-Zyberk (1901 – 1977) – ekonomistas, visuomenės veikėjas
- Augustas Hiacintas Pliateris (August Hiacynt Plater) (m. 1803) – Targovicos konfederacijos maršalka
- Brunas Plateris (Bruno Platter) – dabartinis Vokiečių ordino magistras
- Fabijonas Pliateris (Fabian Plater) (m. 1709) – Livonijos vaivada
- Ferdinandas Fabijonas Pliateris (Ferdynand Fabian Plater) (m. 1739) – Lietuvos valdovų rūmų maršalka
- Filipas Nerijus Pliateris (Filip Nereusz Plater) (1784 – 1838) – vizitatorius, vicegubernatorius
- Giunteris Plateris – Austrijos gynybos ministras nuo 2002 m.
- Gotardas Jonas Pliateris (Gotard Jan Plater) (m. 1664) – majoras, artilerijos viršininkas
- Gustavas Plateris (1841–1912 m.) – kompozitorius, Gelvonų dvaro savininkas, 1884 m. surengęs Varšuvos teatro jungtinio orkestro bei choro koncertų ciklą
- Henrikas Liudvikas Pliateris (Henryk Ludwik Plater) (1817 – 1868) – vyskupas
- Jonas Andrius Pliateris (Jan Andrzej Plater) (m. 1696) – seniūnas, pasiuntinys, vaivada
- Jonas Liudvikas Pliateris (Jan Ludwik Plater) (m. 1736) – Livonijos vaivada
- Antanas Juozapas Vilhelmas (Józef Antoni Plater) (1750 – 1832) – seniūnas, teismo rūmų pirmininkas
- Juozapas Kazimieras Pliateris (Józef Kazimierz Plater) (1796 – 1852) – dvarininkas, agronomas, rašytojas
- Juozapas Konstantinas Pliateris (Józef Konstanty Plater) (m. 1840) – pasiuntinys, maršalka
- Juozapas Vincentas Pliateris (Józef Wincenty Plater) (1745 – 1806) – rašytojas, kaštelionas
- Kazimieras Pliateris (Kazimierz Plater) (1915-2004) – šachmatininkas
- Konstantinas Pliateris (Konstanty Plater) (m. 1849) – bajorų maršalka
- Konstantinas Pliateris (Konstanty Plater) (1872 – 1927) – dvarininkas, konservatorių veikėjas
- Konstantinas Liudvikas Pliateris (Konstanty Ludwik Plater) (1722 – 1778) – seniūnas, kaštelionas
- Leonas Joachimas Pliateris (Leon Joachim Plater) (1836 – 1863) – 1863 m. sukilimo dalyvis
- Liucijus Stanislovas Pliateris (Lucjan Stanisław Plater) (1808 – 1857) – 1830 m. sukilimo dalyvis, emigrantas
- Liudvikas Augustas Pliateris (Ludwik August Plater) (1775 – 1846) – Kosciuškos sukilimo dalyvis
- Liudvikas Kazimieras Pliateris (Ludwik Kazimierz Plater) (1844 – 1909) – dvarininkas, pramonininkas
- Stanislovas Pliateris (Stanisław Plater) (1784 – 1851) – karininkas, istorikas, geografas
- Stanislovas Pliateris (Stanisław Plater) (1822 – 1890) – dvarininkas, politinis veikėjas
- Steponas Pliateris-Zyberkas (Stefan Plater-Zyberk) (1891 – 1943) – fotografas
- Tadas Feliksas Pliateris-Zyberkas (Tadeusz Feliks Plater-Zyberk) (1906–1978) – dvarininkas, visuomenės veikėjas
- Teofilis Jonas Pliateris (Teofil Jan Plater) (m. 1697) – Livonijos kariuomenės vadas, pasiuntinys
- Vladislovas Evaristas Pliateris (Władysław Ewaryst Plater) (1808 – 1889) – pasiuntinys, laikraštininkas, politikas
- Vladimiras Stanislovas Pliateris (Włodzimierz Stanisław Plater) (1831 – 1906) – kolekcionierius, bibliofilas, leidėjas
