Algirdas Margeris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Algirdas Margeris (tikroji pavardė Konstantinas Šeštokas, 1889 m. vasario 18 d. Sarmačinuose (Vilkaviškio raj.) – 1977 m. gruodžio 24 d. Vilniuje) – gydytojas, rašytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
[taisyti] Biografija
1905 – 1906 m. dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose, organizuojant streikus. Už tai policijos persekiotas. 1907 m. išvyko į JAV, kur įsijungė į visuomeninę veiklą, platino spaudą, organizavo lietuviškas draugijas. 1908 – 1911 m. studijavo filosofiją Valparaiso universitete, literatūrą Lojolos universitete, 1917 – 1925 m. studijavo mediciną Čikagos Šiaurės vakarų universitete. 1920 m. – bakalauras, 1925 m. – medicinos daktaras. Dirbo gydytoju Čikagoje.
1918 – 1925 m. vadovavo lietuvių darbininkų korespondencinei mokyklai. Bendradarbiavo laikraščiuose „Keleivis“, „Naujienos“, „Tėvynė“, kitoje Amerikos socialistų spaudoje. Parengė žodyną „Amerikos lietuviai ir angliškųjų skolinių žodynas“ (1958 m.).
Parašė studijas „Lietuva 1931 metais“ (neišleista), „Lietuva šiandien“ (su Stasiu Jokubka, 1960 m.), „150 dienų Tarybų Lietuvoje“ (1961 m.). Išleido romanus „Šliūptarniai“ (1949 m.), „Širdies rūmai“ (1951 m., išleista Vilniuje 1961 m.), „Saulės rūstybė“ (1955 m.), „Už jūrių marių“ (Vilniuje, 1959 m.), „Mėlynos akys“ (Vilniuje, 1961 m.), „Mirties kvieslys“ (Vilniuje, 1966 m.), apsakymų rinkinį „Čikagos šešėliai“ (1952 m.).
1967 m., išėjęs į pensiją, grįžo į Lietuvą.
