New Immissions/Updates:
boundless - educate - edutalab - empatico - es-ebooks - es16 - fr16 - fsfiles - hesperian - solidaria - wikipediaforschools
- wikipediaforschoolses - wikipediaforschoolsfr - wikipediaforschoolspt - worldmap -

See also: Liber Liber - Libro Parlato - Liber Musica  - Manuzio -  Liber Liber ISO Files - Alphabetical Order - Multivolume ZIP Complete Archive - PDF Files - OGG Music Files -

PROJECT GUTENBERG HTML: Volume I - Volume II - Volume III - Volume IV - Volume V - Volume VI - Volume VII - Volume VIII - Volume IX

Ascolta ""Volevo solo fare un audiolibro"" su Spreaker.
CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Policija - Vikipedija

Policija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Policija (vok. Polizei, kilęs iš gr. politéia – miesto valdymas) – administracinė institucija viešajai tvarkai prižiūrėti, tos institucijos (dažniausiai ginkluotos) pajėgos bei tos institucijos būstinė.

Specialios viešosios tvarkos priežiūros institucijos atsirado dar Senovės Graikijoje ir Romoje. Pirmą kartą oficialiai įteisinta Prancūzijos 1789 m. „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos“ 12 straipsnyje: „žmogaus ir piliečio teises užtikrina viešosios pajėgos, šios pajėgos yra steigiamos visų naudai ir jų negalima panaudoti niekam kitam, tik tam, kam jos yra skirtos“.

Pagal paskirtį policija skirstoma į :

  • administracinę policiją, skirtą viešajai tvarkai užtikrinti bet kuriais būdais,
  • teisinę policiją, prižiūrinčią įstatymų laikymąsi.
Policijos patrulių automobilis
Policijos patrulių automobilis

Pagal tarnybos pobūdį policija skirstoma į :

  • civilinę, kurios pareigūnai tarnybos metu turi teisę nedėvėti uniformos, neturi teisės panaudoti šaunamojo ginklo arba gali jį panaudoti tik savo saugumui užtikrinti (pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje – konstebliai (constables), JAV – šerifai),
  • karinę arba sukarintą, kurios pareigūnai yra uniformuoti ir turi teisę panaudoti ginklą bet kuriuo atveju (pavyzdžiui, Italijoje – karabinieriai, Prancūzijoje – žandarmerija).

Pagal administracinę priklausomybę policija gali būti :

  • valstybės arba federalinė, tiesiogiai pavaldi valstybės vadovaujančiai arba vykdomajai institucijai, arba jos įgaliotai valstybinės valdžios institucijai :
    • kriminalinė policija, tirianti nusikaltimus prieš žmogų, jo turtą ar gyvybę,
    • valstybės saugumo policija, tirianti nusikaltimus prieš valstybę ir jos institucijas,
    • pasienio policija, sauganti fizines valstybės sienas,
    • jūrų policija, sauganti jūrines valstybės sienas,
    • oro policija, sauganti valstybės oro sienas, kontroliuojanti oro erdvę,
    • muitų policija, sauganti šalies ekonomines sienas,
    • slaptoji policija, tirianti ypatingus nusikaltimus prieš valstybę,
    • ginkluota policija, naudojama masiniams bruzdėjimams malšinti,
    • antiteroristinė policija, specialiai parengta ir ypatinga technika bei specialiais ginklais ginkluota komanda, naudojama tik ypatingais atvejais.
  • regioninė, pavaldi žemės, valstijos, apskrities ar kitokio stambaus valstybės administracinio darinio vykdomajai institucijai :
    • valstijos (JAV) arba regiono administracijos kelių policija, prižiūrinti tvarką valstybiniuose keliuose,
    • gaisrų policija, tirianti gaisrų priežastis.
Specialiojo būrio policininkas
Specialiojo būrio policininkas
  • specialioji policija, pavaldi atskirai valstybės viešojo administravimo institucijai, tačiau turinti apibrėžtą kompetenciją :
    • karo policija, prižiūrinti viešąją tvarką uždaruose kariniuose daliniuose, tirianti kriminalinius nusikaltimus kariuomenėje,
    • veterinarinė policija, kontroliuojanti į valstybę įvežamų ar iš jos išvežamų gyvūnų epizootinę būklę bei iš jų pagamintų maisto produktų kokybę.
  • savivaldybės, pavaldi savivaldybės atstovaujamajai institucijai :
    • savivaldybės policija, prižiūrinti viešąją tvarką gatvėse, kitose savivaldybės teritorijos viešose vietose, o kai kuriose šalyse ir keliuose, tirianti viešosios tvarkos pažeidimus,
    • moralės arba papročių policija, prižiūrinti visuotinai priimtų moralės ir etikos normų laikymąsi,
    • parkavimo policija, prižiūrinti transporto priemonių statymą didžiųjų miestų gatvėse, turinti teisę pašalinti ne vietoje arba nesilaikant nustatytų taisyklių pastatytus automobilius (kaip atskira institucija veikia tik JAV).
  • žinybinė policija, pavaldi valstybės atskirai viešojo administravimo institucijai ar privačiai tarnybai :
    • mokesčių policija, dažniausiai pavaldi Finansų ministerijai, prižiūrinti valstybės ar savivaldybės nustatytų mokesčių mokėjimą ir tirianti finansinius nusikaltimus,
    • geležinkelių policija, priklausanti susisiekimo ministerijai, prižiūrinti viešąją tvarką geležinkelių transporte ir tirianti tik smulkius nusikaltimus,
    • kelių policija, priklausanti dažniausiai vidaus reikalų ministerijai, kontroliuojanti automobilinių kelių būklę, eismo sąlygas, reguliuojanti transporto eismą ir tirianti kelių eismo įvykius.
    • apsaugos policija, sauganti gyventojų ar įmonių turtą, bet neturinti teisės tirti nusikaltimų.
    • privati kriminalinė tarnyba arba detektyvų biurai, kai kuriose šalyse galintys veikti pagal verslo licenciją ir tiriantys bet kokius nusikaltimus pagal suinteresuotų asmenų pareiškimus.
  • tarptautinė, veikianti tarptautinės sutarties pagrindu, toje sutartyje numatytoje teritorijoje ir kompetencijos ribose :
    • Interpolas – Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija (International Criminal Police Organization).
    • EuropolasEuropos Sąjungos jungtinė policija (European Police Office).

[taisyti] Lietuvos policija

Lietuvoje iki 1924 m. ir 19401990 m. buvo vadinama milicija (lot. militia – karo tarnyba). 1924 m. sausio 1 d. milicija oficialiai pervardyta į policiją. Jos veiklą reglamentavo to meto įstatymai ir statutai. Pagrindiniai jų: 1920 m. gegužės 14 d. Milicijos įstatymas, 1935 m. gegužės 19 d. – Valstybinio saugumo departamento statutas, Policijos aplinkraščių Sąvadas ir Instrukcija policijos tarnautojams.

Iki 1933 m. viešoji policija buvo pavaldi savivaldybėms ir vidaus reikalų ministerijai, nuo 1933 m. kriminalinė ir valstybės saugumo policija buvo perduotos valstybės saugumo departamentui, kitos policijos rūšys buvo pavaldžios policijos departamentui ir apskričių viršininkams. 1936 m. įsteigta vandens kelių policija prie susisiekimo ministerijos.

1922 m. lapkričio 3 d. Linksmadvaryje įsteigta Aukštesnioji policijos mokykla, o 1923 m. Rokiškyje įkurta Žemesnioji policijos mokykla.

Nuo 1924 m. ėjo Lietuvos policijos dvisavaitinis žurnalas „Policija”, kurį leido Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentas, nuo 1935 m. – Policijos klubas, 19431944 m. – Policijos departamentas. 1926–1944 m. Kaune leistas informacinis leidinys „Kriminalinės policijos žinios”. Nuo 1926 m. (Nr.1) iki 1930 m. (Nr.19) ėjo kaip žurnalo „Policija” priedas „Kriminalinės žinios policijai”. 1937 m. liepos 27 d. Lietuvos policininkų komanda pasaulio šaudymo pirmenybėse, Suomijoje, laimėjo sidabro ir aukso medalius.

Lietuvos policijos ženklas
Lietuvos policijos ženklas

1932 m. spalio 1 d. įkurta nuovada eismo reikalams tvarkyti – Lietuvos kelių policijos gimtadienis.

Atkuriant nepriklausomos Lietuvos valstybės institucijas, 1990 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, sukurta ir Vilniaus arkikatedroje bazilikoje pašventinta policijos vėliava. 1991 m. sausio 30 d. Vidaus reikalų skyriai Lietuvoje pavadinti miestų ir rajonų policijos komisariatais. 1991 m. balandžio 4 d. įkurta Greitojo reagavimo rinktinė „Aras“. 1991 m. lapkričio 30 d. Atkurta Lietuvos narystė tarptautinėje policijos organizacijoje – Interpole. Įkurtas Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras (ILNB).

1995 m. IPA Vienos konferencijoje Lietuvos policijos asociacijos skyrius oficialiai priimtas į Tarptautinę policijos asociaciją. 2000 m. spalio 27 d. Priimtas Policijos veiklos įstatymas.

Šiuo metu Lietuvoje yra dvi sudėtinės policijos dalys: kriminalinė ir viešoji. Tai vientisa policijos organizacija, kurios jungiamoji ir vadovaujamoji grandis – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu