Anykščiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Anykščiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  |
||||||||||||||||
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Anykščių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2006): | 11 602 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Anykščiai – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 33 km į vakarus nuo Utenos. Rajono savivaldybės, seniūnijos, parapijos centras, regioninio parko direkcija. Miestas yra prie Šventosios ir Anykštos upių santakos. Šventoji pro Anykščius teka iš šiaurės rytų į pietvakarius, miesto centre ji yra patvenkta.
Prie miesto įsikūręs Anykščių viensėdis.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Archeologiniai radiniai rodo pirmuosius gyventojus Anykščių apylinkėse buvus nuo 9000 m. pr. m. e. Pirmą kartą Anykščiai minimi 1440 m. kaip didžiojo kunigaikščio dvaras – tuo metu Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Anykščių dvarą davė valdyti Radvilai. 1442-1452 metais pastatyta pirma medinė Anykščių bažnyčia. XV a. antroje pusėje minimas Anykščių miestelis, vėliau valsčius. 1507 m. nustatytos klebono žemės ribos. 1516 m. dvaras su miesteliu įkeistas Mikalojui Radvilai. 1545 m. sukilo Anykščių valsčiaus valstiečiai. 1566 m. miestelis degė, sudegė bažnyčia, kuri netrukus atstatyta. 1671 m. Anykščių bažnyčia dar kartą sudegė (atstatyta iki 1677 m.). 1757-1768 m. kunigų Jono Domininko Lopacinskio (nuo 1762 m. – Žemaičių vyskupas) ir Tado Milašiaus rūpesčiu pastatyta vienabokštė mūrinė bažnyčia. 1792 m. sausio 17 d. karalius Stanislovas Augustas suteikė miesto teises (1795 m. jos panaikintos) ir herbą. Herbe pavaizduotas savivaldos išvakarėse Anykščiuose pastatytas tiltas, papuoštas tiltų globėjo ir sergėtojo nuo vandens nelaimių šv. Jono Nepomuko statula.
XIX a. pirmojoje pusėje miesteliui sparčiai augant, čia jau buvo mūrinė bažnyčia su varpine, dvi sinagogos. Numalšinus 1831 metų sukilimą, miestelis priklausė Rusijos imperijos valstybės iždui. 1863 m. sukilimo metu čia veikė ginklų dirbtuvė. 1902 metais pastatyta hidroelektrinė, 1909 m. senosios bažnyčios vietoje pastatyta didelė neogotikinė bažnyčia.
Nuo 1929 metų veikia vyno bendrovė. 1941 metais vokiečių sunaikinta apie 1500 gyventojų (daugiausiai žydų). 1950-1996 m. miestas buvo rajono centras, nuo 1996 m. – rajono savivaldybės centras. 1970 bandyta atkurti Anykščių herbą, šv. Joną Nepomuką pakeičiant mergina, laikančia dešinėje rankoje vandens leliją, kairėje – atverstą knygą. 1998 m. pavasarį prasidėję diskusijos dėl istorinio Anykščių herbo atkūrimo buvo pirmasis visuomenės demokratizacijos ženklas. Netrukus įkurta Sąjūdžio rėmimo grupė. 1992 m. lapkričio 4 d. LR AT dekretu patvirtintas naujasis miesto herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Anykščiai – hidroniminis vietovardis, kilęs nuo upelio Anykštos (Šventosios intakas).
[taisyti] Architektūra ir kultūra
Miesto architektūra įvairi – senojoje (XV-XVIII a.) dalyje savaiminės raidos radialinė plano forma susipynusi su formuota stačiakampe. Senamiestis išsaugojo senąją planinę struktūrą, čia yra Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, Senų miesto kapinių koplyčia, rusų cerkvė, Anykščių ligoninė, Anykščių poliklinika, A. Baranausko ir A. Vienuolio muziejus, B. Buivydaitės namas-muziejus, paminklai Antanui Vienuoliui ir Antanui Baranauskui.
Anykščių šilelyje yra poilsio namai „Šilelis“, Puntuko akmuo. Miške prie kelio į Molėtus – Jono Biliūno kapas. Apskritai, mieste nemaža kapinių – Anykščių kapinės, Naujosios miesto kapinės, Žydų kapinės ir Rusų kapinės.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- 2 gimnazijos: J. Biliūno ir A. Vienuolio
- A. Baranausko vidurinė mokykla
- muzikos mokykla
- sporto mokykla
- dailės ir kūrybos mokykla
- 4 lopšeliai-darželiai: „Žilvitis“, „Eglutė“, „Spindulėlis“, „Žiogelis“
[taisyti] Pramonė
Pagrindinės miesto pramonės įmonės – AB „Anykščių vynas“ (centre), AB „Anykščių kvarcas“. Kitos įmonės – „Anykščių vandenys“, AB „Anykščių melioracija“; šiaurinėje miesto dalyje – UAB „Anykščių varis“, autoparkas, AB „Statyba ir remontas“, UAB „Anykščių linai“, UAB „Jara“, Anykščių suskystintų dujų ūkis ir kt.
[taisyti] Žymūs žmonės
Anykščiuose gimė ir gyveno Antanas Baranauskas (1835-1902), apylinkėse – Konstantinas Sirvydas (1578-1631), Jonas Biliūnas (1879-1907), Antanas Vienuolis (1882-1957; gyveno ir kūrė Anykščiuose).
