Molėtai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Molėtai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Molėtų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų (2006): | 7 003 | |||||||||||||||
|
Molėtai – miestas rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 30 km į pietus nuo Utenos; rajono centras, taip pat Luokesos seniūnijos centras. Nutolę 63 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Vilniaus-Utenos plento. Keliai į Ukmergę, Pabradę, Labanorą, Anykščius.
Per Molėtus teka Siesartis, sudarydama praplatėjimą – miesto centre susidaręs Pastovėlis, rytuose – Pastovis, vakaruose – Promislavas. Yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1907 m.), krašto muziejus, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai. Centrinė aikštė – Jaunimo aikštė. Pietiniame pakraštyje yra kolektyviniai sodai.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Istoriniuose šaltiniuose Molėtai pirmąkart minimi 1387 m., kai kunigaikštis Jogaila juos padovanojo Vilniaus vyskupui aukštaičių pakrikštijimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga: „... dovanojame amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu tai bažnyčiai ir jos vyskupui, kuris tik bus, mūsų Tauragnų pilį su prie jos prieinančia sritimi ir Labanoro ir Molėtų kaimais“. Taigi, tuomet Molėtai tebuvo kaimas. 1492 m. Ldk Aleksandras patvirtino šį dovanojimą. Vilniaus vyskupams Molėtai priklausė iki XVIII amžiaus.
Apie 1517 m. įsteigtas dvaras, jame veikė alaus ir spirito daryklos. Prieš 1522 m. pastatyta bažnyčia. 1539 m. Molėtai jau vadinami miesteliu.
Po trečiojo Žečpospolitos padalijimo 1795 m. Molėtų dvaras atiteko didikams Pamarneckiams, vėliau – Huten-Čapskiams. Miestelis plėtėsi į šiaurės rytus nuo dvaro. 1866 m. Molėtuose buvo vienintelė gatvė – palei kelią į Uteną. Vietoje parapinės mokyklos 1777 m. buvo įsteigta 1867 m. valdinė.
Prieš karą Molėtai buvo valsčiaus centras.
Keletą kartų beveik visiškai miestelį buvo sunaikinę gaisrai. Paskutinysis viską nusiaubė 1949 m. vasarą. Centre liko tik mūrinis raudonų plytų prekybininkų pastatas. 1956 m. Molėtai tapo miestu.
1997 m. Prezidento dekretu patvirtintas Molėtų herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Vardo kilmė nėra visiškai aiški. Galimas dalykas, kad jis susijęs su bendriniu žodžiu molėtas – „molingas; molėtas laukas ar žemė; molio spalvos, rusvas“. Taigi, Molėtai galėjo iš pradžių reikšti „molingi laukai“ arba „molio spavos laukai“.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- gimnazija
- pagrindinė mokykla
- pradinė mokykla