Utenos apskritis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
– | |
Apskritis | LT-UT |
Administracinis centras | Utena |
Apskrities viršininkas | Angelė Kaušylienė |
Regionas | Aukštaitija |
Plotas - Iš viso - Procentas |
5-a pagal dydį 7 201 km² 11,0 % |
Gyventojų - Iš viso (2005) - Procentaliai - Tankis |
8-a pagal gyventojus 178 977 5,2 % 24,9/km² |
Utenos apskritis – apskritis rytų Lietuvoje.
Apskrityje yra 6 savivaldybės:
Turinys |
[taisyti] Istorija
Kadaise dabartinės apskrities teritorijoje gyveno sėliai – viena iš baltų genčių, deja, nepalikę jokių rašto paminklų. Išliko tik kalbos liekanų, kurios yra lietuvių ir latvių kalbose. Dalis Lietuvos teritorijoje gyvenusių sėlių ilgų kovų su kalavijuočiais metu buvo išnaikinta, kiti gyvendami mišriai su lietuviais – sulietuvėjo, o šiauriniai sėliai – sulatgalėjo arba sulatvėjo. Archeologiniai tyrimai leidžia tvirtinti, kad sėliai vertėsi žemdirbyste ir gyvulių auginimu.
Kuriantis Lietuvos valstybei Utena ar bent jos apylinkių dalis tikriausiai priklausė Nalšios žemei, kurios paskutinis kunigaikštis Daumantas (1240-1299) 1263 metais vidaus karo metu pabėgo į Pskovą. Po to Nalšia atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui. Jai valdyti buvo skiriami seniūnai (tiksliai žinomi tik nuo XV a. pabaigos).
Po 1564-1566 m. teismų ir administracinės reforms didesnė dabartinės apskrities dalis atiteko Vilniaus vaivadijos Vilkmergės, o šiaurinis kampas – Breslaujos pavietams. Rusijos imperijos laikotarpiu šioje teritorijoje buvo Utenos ir kiti valsčiai, priklausę Utenos ir Zarasų (tuometinio Novoaleksandrovsko) apskritims.
Utenos apskrities kaip atskiro teritorinio-administracinio vieneto ištakos siekia I pasaulinį karą, kai vokiečių okupacinė valdžia 1915 m. gruodžio 4 d. sudarė atskirą Utenos administracinį vienetą, pavaldų Oberosto Lietuvos sričiai. Pirmąją lietuvišką Utenos apskrities administraciją 1918 m. gruodžio viduryje pabandė sukurti inžinierius ir Nepriklausomybės signataras Steponas Kairys (1879-1964), tačiau netrukus Uteną užėmė nuo Daugpilio pusės įsiveržusi Raudonoji armija. Apskritį pavyko sudaryti 1919 m., jau išvijus bolševikus. Apskritis gyvavo iki 1950 metų, kai sovietų valdžia ją panaikino ir pertvarkė į Utenos ir kitus aplinkinius rajonus.
Dabartinė Utenos apskritis suformuota 1994 metais. 2004 m. rugpjūčio 16 d. Prezidento dekretu patvirtintas apskrities herbas.
[taisyti] Miestai
Apskrityje yra 10 miestų, iš kurių didžiausi:
[taisyti] Apskrities viršininkai
- 1995 m. – Milda Petrauskienė
- 1997 m. – Rimantas Dijokas
- 2000 m. – Jeronimas Balčiūnas
- 2001 m. – Vilius Cibulskas
- 2004 m. – Ričardas Sargūnas
- 2006 m. – Angelė Kaušylienė
[taisyti] Nuorodos
Lietuvos apskritys |
Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis |
Utenos apskritis |
Anykščių rajonas | Ignalinos rajonas | Molėtų rajonas | Utenos rajonas | Visagino miestas | Zarasų rajonas |