Azovo jūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Azovo jūra – nedidelė vidinė jūra, į šiaurės vakarus nuo Juodosios jūros, su kuria jungia 4,2 km pločio Kerčės sąsiauris (rus. k. – Керчь-Еникальский пролив). Šiauriniame krante yra Ukraina, rytiniame – Rusija, pietuose Krymo pusiasalis. Vakarinėje dalyje yra daug smėlingų nerijų, didžiausia jų – Arabato atskiria Sivašo įlanką (rus. k. – Сиваш arba Гнилое море).
- Plotas – 37 805 km²
- Kranto linija – 1472 km
- Didžiausias gylis – apie 14m;
- Didžiausia sala – Biriučij.
Didžiausi uostai – Rusijoje: Rostovas prie Dono, Taganrogas, Jeiskas; Ukrainoje – Berdianskas, Mariupolis.
Didžiausios upės, įtekančios į jūrą – Donas ir Kubanė.
[taisyti] Kitomis kalbomis
Senovė graikai vadino Μαιῶτις, romėnai – Palus Macotis, skitai – Kargaluk, arabai – Nitšlak arba Baral-Azov, turkai – Barjak Asaal arba Bachr-Assak („Tamsiai mėlyna jūra“); dabartinėje turkų kalboje – Azakdenizi, italai – Mare delle Zabacche (Mare Таnе).
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Pavadinimo kilmės versijos yra tokios:
- turkų kalba – azak – žemas, menkas.
- legendinis polovcų princas Azum ar Asuf, kuris 1067 žuvo gindamas miestą šiose apylinkėse.
